Devyniasdešimtųjų pradžioje JAV pristatyta vieša interneto paslauga tapo naująja demokratine platforma ir išaugino informacinių technologijų gigantus. Dalis jų liepos 12 d. rengiasi protestuoti prieš naujus JAV įstatymus, liberalizuojančius interneto tiekėjų veiklą.
Devyniasdešimtųjų pradžioje JAV pristatyta vieša interneto paslauga tapo naująja demokratine platforma ir išaugino informacinių technologijų gigantus. Dalis jų liepos 12 d. rengiasi protestuoti prieš naujus JAV įstatymus, liberalizuojančius interneto tiekėjų veiklą.
(„Pixabay“ nuotr.)
Protesto metu ketinama pademonstruoti, kaip atrodytų tinklapiai suteikus interneto tiekėjams daugiau galių ir atkreipti vartotojų dėmesį į šį klausimą.
Konflikto ašimi tapo tinklo neutralumo (net neutrality) koncepcija. Tai – dabartinė naršymo internete praktika. Duomenų srautas ateinantis iš serverio iki kompiuterio yra lygiavertis ir keliauja tuo pačiu greičiu – nesvarbu, ar tai vaizdo įrašas „Youtube“, mažos kavinės tinklapis, asmeninis tinklaraštis ar „Facebook“ paskyra. Vartotojo interneto ryšys gali būti greitesnis ar lėtesnis, tačiau jokiam tinklapiui ar kitam turiniui nebus suteikiama pirmenybė.
Paradoksalu, tačiau būtent stipresni šios srities reguliavimai leido išsaugoti internetą tokį, koks jis yra šiandien – santykinai laisvą nuo apribojimų ir prieinamą visiems. Tinklo neutralumo šalininkai bijo, kad panaikinus ribojimus, interneto tiekėjai galėtų patys spręsti, kuris turinys vartotojo kompiuterį pasieks greičiau. Tarkime, šiandien „Youtube“, „Dailymotion“ ir „MetaCafe“ platformose esantys vaizdo įrašai vartotojo kompiuteryje bus leidžiami vienodai greitai. Panaikinus reguliavimą, viena iš šių kompanijų galėtų legaliai sumokėti interneto tiekėjui daugiau pinigų, kad pirmenybė būtų skiriama jos turiniui, tad užkrauti tinklapį truktų kur kas mažiau laiko nei jo konkurentus.
Naujoji tvarka būtų palankiausia didelėms, daug lėšų turinčioms kompanijoms bei patiems interneto tiekėjams. Dar daugiau, bendrovės, norinčios pakartoti „Google“ sėkmę, pritaikius naująją tvarką turėtų mažiau šansų tapti milijardais vertinamomis kompanijomis, kadangi dar augimo stadijoje būtų užgožtos turtingesnių žaidėjų. Oponentai taip pat pabrėžia, kad tokia diskriminacija iškreipia interneto, kaip demokratiškos platformos esmę.
Nenuostabu, kad daugelis interneto platformų nusprendė protestuoti prieš tokius galimus Federalinės komunikacijos komisijos (FCC) žingsnius. Šiai iniciatyvai priešinasi tokios kompanijos kaip „Amazon“, „Netflix“, „Reddit“, „Kickstarter“, „Vimeo“ ir kitos.
Kitoje pusėje – stambiausi Amerikos interneto tiekėjai, tokie kaip „AT&T“, „Comcast“, „Verizon“. Žinoma, jie supranta, kad tokia pozicija vartotojams nėra priimtina, todėl oficialiai reikalauja sušvelninti interneto reguliavimus, nes tai atbaido investuotojus ir stabdo tinklo plėtrą mažiau apgyvendintose vietovėse. Kita vertus, šios bendrovės pačios siūlo tam tikrus turinio produktus, todėl baiminamasi, kad priėmus naująją tvarką, jos galėtų dirbtinai sudaryti kliūtis prisijungti prie konkuruojančių tinklapių.
Prognozuoti, kas laimės šią kovą yra nelengva. Internetas į kovą už tinklo neutralumą jau buvo pakilęs 2014 metais ir ją laimėjo. Tačiau prezidento postą užėmus Donaldui Trumpui, jis peržiūrėjo daugelį Baracko Obamos politikos gairių ir FCC valdybos pirmininku paskyrė Ajitą Pai‘ų – buvusį interneto tiekėjo „Verizon“ teisininką, kuris atvirai pasisako prieš tinklo neutralumą ir esamą politiką yra pavadinęs klaida.
FCC iki rugpjūčio iš vartotojų laukia komentarų apie būsimas taisykles.
