Elektromagnetinės bangos iki šiol skamba egzotiškai: vieni jų baiminasi, kiti nežino, kas tai yra, tretiems įsitikinę, kad tai – natūrali aplinkos dalis. Kiek šildo mobilus telefonas ir, ar jie gali veikti mikrobangų krosnelės principu?
Elektromagnetinės bangos iki šiol skamba egzotiškai: vieni jų baiminasi, kiti nežino, kas tai yra, tretiems įsitikinę, kad tai – natūrali aplinkos dalis. Kiek šildo mobilus telefonas ir, ar jie gali veikti mikrobangų krosnelės principu?
„Aplink beveik viskas banguoja. Netikit? Žinoma, banguoja vanduo jūroje, dar kalbame apie garso bangas, tačiau ir šviesa, ir šiluma, ir radijo žinios, ir filmukai apie katinus jūsų telefone – visų pirma taip pat yra bangos, elektromagnetinės bangos“, – apie tai „Žinių radijui“ kalbėjo „Telia“ technologijų ekspertė Monika Kuzminskaitė.
Ji sako, kad kartais matomų, kartais juntamų, o kartais visai nepastebimų bangų yra visokio kalibro, nors, reikėtų sakyti – bangų ilgio. Jų ilgis, vaizdžiai kalbant, gali būti nuo dangoraižių dydžio iki dešimt minus dvyliktuoju metro bangų.
© DELFI montažas
„Jei žiūrėtume nuo didžiausių iki mažiausių, tai pačios didžiausios ir lėčiausios – radijo bangos – naudojamos radijo komunikacijoje, mikrobangos – irgi naudojamos ryšiuose, ir mobilus, ir WiFi ryšys sklinda būtent tokiomis, maždaug žmogaus dydžio bangomis, toliau, mažesnės bangos yra infraraudonosios. Čia daugiausiai gyvena šiluma – pamenat, būna infraraudonųjų spindulių pirtys?“, – paaiškina M. Kuzminskaitė.
Ekspertė vardija, kad toliau, jau nanometrų dydžio šviesos elektromagnetinės bangos, ultravioletinės bangos, kurių akimis nebepamatysi, o galiausiai dar mažesni rentgeno ir gama spinduliai.
„Tai, kaip mes visas elektromagnetines bangas jaučiame, priklauso ir nuo to, koks šių bangų šaltinio stiprumas – labai silpnas šaltinis nebus juntamas niekaip, stiprus – gali ir iš tolo šviesti arba šildyti. Be to, šaltinių yra natūralių – saulė, žvaigždės, visi gyvi šilti organizmai, ir dirbtinių – radijo, televizijos įrenginiai, lemputės, mikrobangų krosnelės, telefonai, WiFi įrenginiai“, – sako M. Kuzminskaitė.
Ji primena, kad patys stipriausi elektromagnetinių bangų šaltiniai yra natūralūs – pavyzdžiui saulė spinduliuoja keturis šimtus jotavatų energijos, tačiau ji taip toli, kad mus ji tik maloniai šildo.
„Mobilus telefonas vidutiniškai spinduliuoja dvi dešimtąsias vato energijos, todėl gali tik šiek tiek šildyti – jei jau šildytis, tai geriau prie maždaug šimtą vatų energijos spinduliuojančio žmogaus. Beje, elektromagnetinės bangos yra jautrios įvairiems trukdžiams, todėl gana greitai nuslopsta, jei tenka keliauti per pastatus, medžių lapus, žmones ar kitas mažai laidžias medžiagas“, – dėstė ji.
Pasak technologijų ekspertės, galima sakyti, kad žmonės maudosi labai silpnų, natūralių ir dirbtinių elektromagnetinių bangų vandenyne taip jo ir nejausdami.
„O jei jau pajuntame – tai pasidaro šviesu ar šilta. Kaip vištai mikrobangų krosnelėje. Beje, jei bandytumėt pagal spinduliavimo galingumą surinkti tiek pat telefonų, kiek galios turi viena mikrobangų krosnelė – vištos tais telefonais vis tiek neiškeptumėt, nes telefonai savo bangas spinduliuoja nedrausmingai, į visas puses, ir nemoka tos galios sukoncentruoti į vieną tašką, kaip šviesos spindulį galime surinkti per padidinamąjį stiklą“, – sakė M. Kuzminskaitė.
