Trys iš keturių lietuvių norėtų saugumo sprendimo savo išmaniajam telefonui internete

Saugotis nuo kenkėjų asmeniniuose kompiuteriuose jau tapo norma, bet situacija su mobiliais telefonais visai kitokia. Dauguma nuo mobiliųjų virusų ginasi patys ir tik trečdalis yra įsidiegę saugumo programėles. Suprasdami riziką net trys iš keturių lietuvių norėtų automatinio saugumo sprendimo savo išmaniajam telefonui naudojantis mobiliuoju internetu, rodo bendrovės „Bitė Lietuva“ atliktas lietuvių mobiliojo telefono naudojimo įpročių tyrimas.

„Šiuolaikiniai išmanieji telefonai funkcionalumu neatsilieka nuo asmeninių kompiuterių, juose kaupiame daug asmeninės informacijos. Nors apsaugoti savo kompiuterius jau tapo norma, lietuviai vis dar neskuba to daryti išmaniuose įrenginiuose. Turime suprasti, kad ateityje kenkėjiškų programėlių tik daugės, o pratintis nuo jų saugotis rimtomis priemonėmis reikia jau dabar, juk telefonuose turime tiek pat, jei ne daugiau, jautrios informacijos kaip ir asmeniniuose kompiuteriuose“, – teigia Arūnas Mickevičius, bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas.

A. Mickevičiui antrina ir saugumo ekspertas, konsultacinės saugumo bendrovės „SEC Consult“ direktorius Miroslav Lučinskij. Jo nuomone, į mobiliojo interneto grėsmes reikia žiūrėti rimčiau: „Tiesiogiai nesusidurdami su virusais lietuviai kartais galvoja, kad jų tiesiog nėra. Deja, daugėjant išmaniųjų telefonų vartotojų, didėja ir įrenginių skaičius, o tai jau tinkamas taikinys kenkėjams. Manau, kad kuo toliau, tuo dažniau matysime užsienio tendencijų požymius ir Lietuvoje.“

Suvokia riziką, bet rimtai saugosi mažuma

Kaip parodė reprezentatyvi lietuvių apklausa¹, trys iš penkių respondentų savo jėgomis rūpinasi duomenų saugumu internete, nesisiųsdami įtartinų programėlių, failų ir nesilankydami įtartinuose portaluose, ir tik trečdalis yra įsidiegę saugumo programėles. Tiesa, duomenų saugumas rūpi ne visiems – 18 proc. apklaustųjų nemato poreikio saugoti savo asmeninę informaciją naršant išmaniuoju telefonu.

„Lietuvių apklausa atskleidė, kad didžioji dalis vartotojų dar nėra tinkamai apsaugoję savo išmaniojo telefono nuo įvairių mobiliojo interneto grėsmių. Dėl šios priežasties trys iš keturių apklaustųjų vis tik norėtų tokio saugumo internete sprendimo, kuris nereikalautų papildomų programėlių ar nustatymų ir įspėtų apie galimas grėsmes. Tai leidžia daryti prielaidą, kad lietuviai supranta riziką, bet nesiima priemonių“, – tyrimo rezultatus komentuoja A. Mickevičius.

Kenkėjai tampa vis gudresni

Tarptautinės programinės įrangos saugumo sprendimų bendrovė „Kaspersky Labs“ nustatė, kad kenkėjiškų programų mobiliesiems įrenginiams skaičius 2015 m. išaugo tris kartus, palyginus su 2014 m. (884 tūkst. ir 295 tūkst. atitinkamai). Bendrovė išskyrė tris populiariausias naujas tendencijas, svarbias išmaniųjų įrenginių naudotojams:

Pasisavina banko sąskaitų duomenis. Praėjusiais metais „Kaspersky Labs“ užfiksavo net 7 tūkst. kenkėjų, norinčių pasisavinti vartotojų banko duomenis. Dažniausiai jie bando imituoti prisijungimo į internetinę bankininkystę langą ir taip tikisi, kad apkrėsto įrenginio savininkai įves tikrus duomenis.

Išpirkų prašymas. Šių atveju pernai padidėjo 3,5 karto, lyginant su 2014 m. Tai veikia, kaip paprasta apgaulės schema – vartotojas apkaltinamas tariamai padaręs nusižengimą, jo išmanusis užblokuojamas ir, norint vėl juo naudotis, reikalaujama sumokėti tam tikrą sumą pinigų. Tuo metu įrenginio savininkas mato tik langą su išpirkos kaina ir visiškai negali valdyti savo mobiliojo telefono.

Užverčia reklamomis. Naršant nepatikimuose tinklapiuose, atsiranda tikimybė vartotojui nežinant atsisiųsti ir įsidiegti reklamos programėles. Tuomet šios perima telefono „valdžią“ ir vartotoją kankina daugybe įkyrių reklamų, diegia kitas kenkėjiškas aplikacijas.

Siūlo automatinę apsaugą nuo kenkėjų

„Bitė“ kartu su pasauline saugumo sprendimų lydere „Fortinet“ jau keletą savaičių savo klientams siūlo interneto saugumo sprendimą, kuris veikia debesų kompiuterijoje. „Tai leidžia išvengti papildomų programėlių ar įrenginių nustatymų. Sprendimas įspėja, kai vartotojas priartėja prie kenksmingos svetainės, ar bando parsisiųsti apkrėstų programėlių, kitų failų. Gavęs tokį įspėjimą vartotojas gali pats nuspręsti, kaip elgtis toliau. Šis sprendimas ne tik apsaugo nuo grėsmių internete, bet ir leidžia telefonu naršyti sparčiau ir ilgiau, nes neapkrauna įrenginio papildomomis programėlėmis“, – teigia A. Mickevičius.

Priklausomai nuo pasirinkto mobiliojo ryšio paslaugų planų, šia paslauga „Bitės“ klientai gali naudotis nemokamai iki 12 mėnesių.

¹ Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1012 respondentų, 18–55 m. Lietuvos gyventojai.