Per pastaruosius keletą metų virusų, nutaikytų į mobiliuosius įrenginius, skaičius išaugo dešimteriopai. Skaitmenines saugumo priemones kuriančios bendrovės „Kaspersky“ nuo 2011 m. pradžios kas mėnesį nustato apie 12 tūkst. naujų tokio tipo grėsmių. Galima palyginti: nuo 2006 iki 2011 m. ji buvo aptikusi iš viso tik kiek daugiau nei 1,1 tūkst. mobiliųjų virusų.
Per pastaruosius keletą metų virusų, nutaikytų į mobiliuosius įrenginius, skaičius išaugo dešimteriopai. Skaitmenines saugumo priemones kuriančios bendrovės „Kaspersky“ nuo 2011 m. pradžios kas mėnesį nustato apie 12 tūkst. naujų tokio tipo grėsmių. Galima palyginti: nuo 2006 iki 2011 m. ji buvo aptikusi iš viso tik kiek daugiau nei 1,1 tūkst. mobiliųjų virusų.
Tiesa, dėl šios epidemijos susirūpinti bent jau kol kas dera ne visiems. Iš daugiau kaip 7 mln. iki šiol „Kaspersky“ aptiktų kenkiančių programėlių absoliuti dauguma (99 proc.) nutaikytos į operacinę sistemą „Android“ naudojančius įrenginius.
Yra keli dalykai, dėl kurių minėtoji sistema taip traukia virusų kūrėjų dėmesį. Ji labiausiai paplitusi – užima 79 proc. rinkos ir vis dar didina savo dalį. Tokio „Android“ populiarumo priežastis – tai yra atvirojo kodo sistema, kurią telefonų gamintojai gali naudoti nemokamai ir ją pagal savo poreikius modifikuoti. Bet toks lankstumas tampa trūkumu, nes programišiams leidžia lengviau perprasti tokios sistemos ypatybes ir rasti silpnų vietų.
Vien sistemos spragų siekiant į telefoną įdiegti kenkiančią programą neužtenka. Tam reikia, kad pats įrenginio naudotojas atliktų kelis neatidžius žingsnius. Kaip teigė „Kaspersky Lab“ produktų mobiliesiems įrenginiams kūrimo vadovas Aleksejus Chikhovas, tam dažniausiai pasitelkiamos klaidinančios reklaminės žinutės su nuorodomis, kurios nukreipia į kenkiančias programas. Kartais programišiai sukuria originalios programėlių parduotuvės išvaizdą turinčią svetainę, kurioje siūloma įvairių nemokamų programų. O šios atlieka ir antrinę duomenų rinkimo funkciją.
Pagrindinis programišių tikslas – mokėjimo kortelių duomenys ir galimybė pasiekti vartotojų sąskaitose esančius pinigus. Kortelių duomenis bandoma gauti įviliojant vartotoją į netikrą programėlių parduotuvę ar virusinei programėlei paslapčiomis stebint įprastus pirkimus. Kitokio pobūdžio asmeninė informacija skaitmeninės erdvės sukčius domina retai.
Savaime suprantama, kad „Kaspersky“ yra paruošusi sprendimą – antivirusinę programėlę telefonams. Juo už tam tikrą mėnesio mokestį nuo rugsėjo pasiūlyta naudotis visiems bendrovės „Tele2“ klientams, turintiems telefonus su „Android“ sistema.
Minėtai sistemai skirtas produktas „Kaspersky Internet Security“ įdomus tuo, kad, be įprastų galimybių gaudyti kenkiančias programas, turi ir nuotolines telefono buvimo vietos nustatymo, duomenų ištrynimo, SIM kortelės blokavimo funkcijas, kurios gali praversti praradus įrenginį.
Aktualiau verslui
Vis dėlto telefonams skirtos antivirusinės programėlės idėja kelia bent vieną klausimą: kiek tai gali pareikalauti įrenginio išteklių. Naujesnių telefonų modelių savininkai įtakos greičiausiai nepajus, o pigesnių ar senesnių naudotojams dėl antivirusinės programos gali tekti paaukoti dalį funkcinių galimybių.
Kitas dalykas – lietuviai tikrai nėra pats geidžiamiausias tarptautinių programišių taikinys dėl palyginti mažo kredito kortelių savininkų skaičiaus ir dar kuklesnės perkančių mobiliąsias programėles statistikos. Mobiliojo ryšio operatoriai šiuo metu negali įvardyti nė vieno kliento, kuris būtų nukentėjęs būtent taip. Kur kas daugiau žalos šalies gyventojams padaro nuo seno naudojami apgaulės metodai, pavyzdžiui, telefoniniai sukčiai (nuo šių neapsaugos jokia antivirusinė programa). Kaip teigė „Tele2“ Produktų skyriaus vadovas Mindaugas Kežionis, šiuo metu bendrovė ruošia panašų pasiūlymą ir verslo klientams. Iki šiol įmonėms, kurios laikėsi vienokių ar kitokių skaitmeninio saugumo standartų, įrenginiai su „Android“ operacinėmis sistemomis buvo tabu. Tad galbūt mobiliesiems įrenginiams skirtos apsaugos nuo virusų naujovės kur kas greičiau populiarumo gali sulaukti šioje srityje.
