2011 metais daugiau kaip 6 kartus padaugėjo kenkėjiškų mobiliųjų įrenginių programų. Tokią išvadą tradicinėje ataskaitoje „Mobilioji virusologija“ padarė „Kaspersky Lab“ analitikai, o antivirusų ekspertas Denisas Maslenikovas detaliai pasakoja apie mobiliųjų įrenginių grėsmių vystymosi tendencijas, naujus kenkėjiškų programų plitimo būdus, 2012 metų prognozes ir pateikia išsamią statistiką.
2011 metais daugiau kaip 6 kartus padaugėjo kenkėjiškų mobiliųjų įrenginių programų. Tokią išvadą tradicinėje ataskaitoje „Mobilioji virusologija“ padarė „Kaspersky Lab“ analitikai, o antivirusų ekspertas Denisas Maslenikovas detaliai pasakoja apie mobiliųjų įrenginių grėsmių vystymosi tendencijas, naujus kenkėjiškų programų plitimo būdus, 2012 metų prognozes ir pateikia išsamią statistiką.
2011 metais, ypač antrą pusmetį, staigiai išaugo naujų grėsmių mobiliesiems įrenginiams skaičius. Nieko panašaus ekspertai nebuvo užfiksavę per visą kenkėjiškų programų mobiliosioms platformoms istoriją. Viso tiriamo periodo metu surastos 5255 naujos mobiliųjų įrenginių kenkėjiškos programos. Vien tik gruodžio mėnesį „Kaspersky Lab“ savo antivirusų mobiliesiems įrenginiams duomenų bazes papildė daugiau kenkėjiškų programų atvejų nei per pastaruosius septynerius metus.
Naujų kenkėjiškų mobiliųjų įrenginių programų skaičius pamėnesiui (2004–2011 m.)
Pernai ne tik ženkliai išaugo mobiliųjų grėsmių skaičius – palyginti su 2010 metais įvyko ir kokybiniai labiausiai paplitusių kenkėjiškų programų pokyčiai. Nors tarp aptinkamų kenkėjų vyrauja primityvios SMS programos, jų kiekis sumažėjo nuo 44,2 proc. 2010 metais iki 36,6 proc. 2011 metais. Antroje vietoje – kenkėjiškos programos, leidžiančios nuotoliniu būdu kontroliuoti užkrėstą įrenginį. Piktadariai tokių programų beveik nenaudojo 2010 metais. Virusų kūrėjus vis labiau domina „Android“ operacinė sistema: dauguma aptiktų kenkėjiškų programų parašytos specialiai „Android“ išmaniesiems telefonams. Trečioje vietoje – šnipinėjimui skirtos programos, kurios vagia asmeninę vartotojo informaciją ir (arba) duomenis apie užkrėstą mobilųjį įrenginį.
Reikšmingi pokyčiai įvyko ir grėsmių pasiskirstyme pagal operacines sistemas. Antrą 2011 metų pusmetį užfiksuotas staigus „Android“ operacinės sistemos kenkėjiškų programų augimas. Vasaros viduryje šiai operacinei sistemai skirtos kenkėjiškos programinės įrangos dalis aplenkė „Symbian“ operacinei sistemai skirtų kenkėjiškų programų kiekį, o rudenį pranoko ir „J2ME“ platformai skirtų tokių programų kiekį. Dabar šie „pasiekimai“ tik dar labiau įsitvirtino.
Atskirai reikia paminėti ir įmantrius internetinės bankininkystės atakų būdus, naudojant mobiliųjų įrenginių kenkėjiškas programas. Pirmoji ataka užfiksuota dar 2010 metais, tačiau 2011 metais programos buvo patobulintos. Kenkėjiškos mobiliųjų įrenginių programos „ZitMo“ („ZeuS-in-the-Mobile“) ir „SpitMo“ („SpyEye-in-the-Mobile“) veikia kartu su vartotojo kompiuteriais, užkrėstais virusais „ZeuS“ ir „SpyEye“. Šios kenkėjiškos programos padeda kibernetiniams nusikaltėliams patvirtinti „nulaužtų“ bankinių paskyrų finansines operacijas. Tokios programos pasižymi ir daugiaplatformėmis savybėmis: buvo aptikta „ZitMo“ kenkėjiška programa skirta „Symbian“, „Windows Mobile“, „Blackberry“ ir „Android“ operacinėms sistemoms; o kenkėjiška „SpitMo“ programa – skirta „Symbian“ ir „Android“.
2011 metais užfiksuotas pirmasis nusikalstamas QR kodų (Quick Response – specialus dvimatis brūkšninis kodas, dažnai naudojamas mobiliuosiuose įrenginiuose perkant bilietus) klastojimo atvejis. Klastotojai pakeitė vartotojui atsiųsto QR kodo paveikslėlį ir su juo susietas nuorodas. Populiarėjančius QR kodus vis dažniau klastoja kibernetiniai nusikaltėliai, o tai reiškia, kad jūsų nupirktas bilietas paprasčiausiai negalios.
„Galime pasakyti, kad praėję metai buvo itin reikšmingi mobiliųjų įrenginių grėsmių evoliucijai, – padarė išvadas ataskaitos autorius Denisas Maslenikovas. – Pirma priežastis – kenkėjiškų programų didėjimas. Antra, kenkėjai operacinę sistemą „Android“ pasirinko kaip lengviausią taikinį savo atakoms. Trečia, 2011 metais kibernetiniai nusikaltėliai praktiškai automatizavo kenkėjiškos programinės įrangos gamybą ir platinimą.“
