Tradiciniai televizijos sklaidos būdai neatitinka šiandienos reikalavimų. Dėl standartizacijos televizija gali naudoti tik numatytas rezoliucijas ir signalo kodavimo metodus. Paslaugų atžvilgiu tai yra vienpusis bendravimas be galimybės gauti atsaką iš vartotojo. IP televizija šių trūkumų neturi.
Tradiciniai televizijos sklaidos būdai neatitinka šiandienos reikalavimų. Dėl standartizacijos televizija gali naudoti tik numatytas rezoliucijas ir signalo kodavimo metodus. Paslaugų atžvilgiu tai yra vienpusis bendravimas be galimybės gauti atsaką iš vartotojo. IP televizija šių trūkumų neturi. Duomenų perdavimo kanalams pasiekus megabitais matuojamus greičius, IP televizija tapo prieinama beveik visiems interneto vartotojams.
IP televizija, kaip galima suprasti iš paties pavadinimo, yra televizijos ar video signalas, perduodamas IP protokolu. Analoginė televizija verčiama skaitmeniniu signalu, kuris talpinamas į IP paketus. Paskutiniu metu vis daugiau vaizdo šaltinių iš karto pateikia skaitmeninį signalą. Išvengiama viena konvertavimo pakopa. IP perdavimo protokolas iš esmės leidžia pasiekti visus prie interneto prijungtus kompiuterius. IP paketai gali būti perduodami „unicast“(transliavimas individualiais adresais, kai paketai perduodami iš vieno siuntėjo vienam gavėjui), „broadcast“(transliavimas, kai paketai perduodami iš vieno siuntėjo visiems „broadcast“ domene esantiems įrenginiams) ir „multicast“(daugiaabonentis transliavimas, kai paketai perduodami iš vieno siuntėjo daugeliui gavėjų) metodais. Remiantis IP paketų perdavimo metodais, IP-TV galima išskirti į kelias grupes. Nuo perdavimo metodo taip pat priklauso ir IP-TV prieinamumas bei galimybės.
Didžiausi IP-TV privalumai yra atgalinis ryšys su vartotoju ir galimybė identifikuoti vartotojus. Vartotojas naudodamas nuotolinio valdymo pultą ne tik gali perjungti kanalą, bet ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su rodomu turiniu. Tarkime, laidos metu vietoje balsavimo SMS žinutėmis vartotojas gali savo balsą pateikti nuotolinio valdymo pulteliu. Jei krepšinio varžybų metu rodoma alaus reklama, galima realizuoti galimybę vartotojui vienu pulto mygtuko paspaudimu užsakyti alaus pristatymą į namus. Problemų su pristatymu taip pat neturi kilti, kadangi paslaugos tiekėjas visada gali identifikuoti vartotoją.
 „D-Link DIB-110“ – IP televizijos priedėlis, veikiantis IP protokolo pagrindu.  Raiškiosios skaitmeninės IP televizijos priedėlis „D-Link DIB-120“. |
|---|
Pagrindinė televizijos maitintoja reklama taip pat ateityje prisitaikys prie IP-TV galimybių. Nėra sudėtinga skirtingoms vartotojų grupėms, žiūrinčioms tą patį TV kanalą, rodyti skirtingus reklaminius intarpus. Tarkime, nuosavų namų kvartalo abonentams rodoma daugiau prabangos prekių reklamos, tuo tarpu daugiabučių gyventojams rodoma jiems aktualesnė reklama. Didžiausias privalumas reklamos užsakovams yra tai, kad IP-TV atveju galima pateikti tikslias ataskaitas apie TV kanalų ir laidų žiūrimumą.
Apklausos, rengiamos interneto portaluose, yra įdomios, tačiau gana netiksliai atspindi visuomenės nuomonę. Jei savo nuomonės išreiškimas visuomeniniu klausimu būtų viso labo nuotolinio pulto mygtuko paspaudimas, tai tikrai būtų surenkamas didesnis respondentų kiekis. Gal net tolimesnėje ateityje taip galėtų vykti ir rinkimai.
Dar viena niša – nuotolinis mokymasis. Mokymo įstaigai turėti savo IP-TV kanalą yra gerokai pigiau nei nuomotis radijo siųstuvus. Paskaitos gali būti įrašomos ir pateikiamos kaip „Video On Demand“ (VOD), o atitinkamas teises turintys vartotojai gali jas peržiūrėti jiems patogiu metu. Atsiranda galimybė ne tik vesti paskaitas, bet ir vykdyti apklausas bei atsiskaitymus. Juk jau dabar yra prieinamos veidų atpažinimo technologijos, ir tai leidžia vienareikšmiškai identifikuoti žmogų spaudžiantį nuotolinio valdymo pulto mygtukus.
Technologija jau šiandien leidžia teikti labai įvairias paslaugas per IP-TV. Kol kas blogai yra tai, kad tie, kieno rankose yra didžioji lėšų dalis, vis dar laikosi senųjų stereotipų ir nemato didelių galimybių naujo tipo paslaugoje.
