IP telefonija arba „VoIP“ – tai balso ryšys, realiu laiku perduodamas duomenų perdavimo tinklais, naudojant interneto protokolą. Deja, ji nėra populiari mūsų regione. Tačiau klientų atsiranda, kadangi paslauga aktuali daug keliaujantiems vartotojams, įmonėms, turinčioms filialų keliose šalyse ir pan.
Viena iš interneto tiekėjų siūlomų paslaugų – IP telefonija. Deja, ji nėra populiari mūsų regione. Nedidelis šios paslaugos populiarumas susiformavo dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – „Skype“. Nemokamas, paprastas naudoti, papildomos įrangos įsigijimo nereikalaujantis, programinis IP telefonas. Kita priežastis – ypač gerai išvystyta mobilaus ryšio infrastruktūra, mūsų šalyje veikiantys mobilaus ryšio tiekėjai. Lietuvoje mobilus ryšys yra toks pigus, kad, daugumai įmonių užsiminus apie IP telefonijos projektus ir sąmatas, prapuola noras domėtis šia technologija.
 Telefono aparatas „DPH-400SE“ vietoj įprastų bendro naudojimo telefono tinklų leidžia atlikti skambučius per internetą arba vietinį tinklą. |
|---|
Tačiau klientų atsiranda, kadangi paslauga aktuali daug keliaujantiems vartotojams, įmonėms, turinčioms filialų keliose šalyse ir pan. Paskutiniu metu matomos tokios tendencijos, kai interneto paslaugų tiekėjai siūlo „VoIP“ paslaugą ne galutiniams telefonams, o IP telefonija siekiama pakeisti įmonių išorines fiksuotas linijas. Nemaža tokių linijų dalis yra ISDN, ir jos naudojamos vidinės įmonės telefonų stoties „išėjimui“ į miestą. ISDN kainos anaiptol nėra patrauklios, taigi surasta puiki niša IP telefonijai.
IP telefonija arba „VoIP“ (Voice over IP) – tai balso ryšys, realiu laiku perduodamas duomenų perdavimo tinklais, naudojant interneto protokolą. Naudojant internetą, galima keistis skaitmenine informacija. Reiškia, kad techniškai, galima suskaitmeninti balsą ar kitus duomenis ir persiųsti juos taip pat, kaip įprastinius skaitmeninius paketus. Duomenų persiuntimui realiu laiku IP telefonija naudoja internetą ar kitą IP tinklą. Tokiuose tinkluose informacija, nepriklausomai nuo jos pobūdžio (vaizdinė, garsinė, tekstinė) yra suskaidoma į individualius skaitmeninius paketus, kurie į savo tikslą juda visiškai nepriklausomai vienas nuo kito, o atsižvelgia į tam tikros tinklo dalies apkrovimą. Analoginis balso signalas verčiamas į skaitmeninį ir perduodamas per TCP/IP tinklą, o kitame gale vykdoma atvirkščia procedūra.
Pačiai „VoIP“ paslaugai reikia pakankamai nedidelio duomenų pralaidumo, jai reikalingas mažas paketų užlaikymas. Tam naudojamas prioritetų suteikimas paketams – 802.1p. Jei paslauga nėra išskirta į atskirą VLAN, tai priskyrimą norimam prioritetui reikia padaryti remiantis pačiais duomenimis. Vienas iš galimų būdų – per ACL (Access Control List) atpažinti „VoIP“ srautą ir peržymėti jo prioritetą į pageidaujamą reikšmę. Visoje likusioje tinklo dalyje prioriteto reikšmė išlieka nepakitusi, nes naudojami žymėti kadrai (802.1p ir 802.1q reikšmės yra tik žymėtuose kadruose).
Kadangi „VoIP“ paslaugai reikia pakankamai mažo pralaidumo (siekiama neviršyti 10 Kbps vienam pokalbiui), ir tas pralaidumas yra gana nesunkiai apskaičiuojamas, kadangi žinomi konkretūs kiekvieno naudojamo kodavimo algoritmo duomenų srautai. Svarbiausias rodiklis, reikalingas sėkmingam IP telefonijos veikimui – galimybė atskirti iš kitų ir suteikti prioritetus balso paketams. Neretai interneto paslaugų tiekėjas suteikia savo tinklą tik kaip perdavimo terpę IP telefonijos paslaugų tiekėjui.
