Lietuvos kultūrinėje plotmėje vis labiau vyraujant itin neigiamoms nuotaikoms dėl protų nutekėjimo reiškinio (masinės jaunimo emigracijos) tikrai nepakelsime jūsų nuotaikos šia naujiena. Tačiau šaunūs pavyzdžiai užsienio šalyse gali būti puiki paskata mūsų jaunimui nebijoti realizuoti net netikėčiausių savo sumanymų.
Lietuvos kultūrinėje plotmėje vis labiau vyraujant itin neigiamoms nuotaikoms dėl protų nutekėjimo reiškinio (masinės jaunimo emigracijos) tikrai nepakelsime jūsų nuotaikos šia naujiena. Tačiau šaunūs pavyzdžiai užsienio šalyse gali būti puiki paskata mūsų jaunimui nebijoti realizuoti net netikėčiausių savo sumanymų.
Štai vienas JAV gyvenantis šešiolikmetis iš Niu Meksiko (New Mexico) valstijos Aleksandras Kendrikas (Alexander Kendrick) už savo inovaciją telekomunikacijų srityje laimėjo pagrindinį Tarptautinės Mokslo Mugės (International Science Fair 2009) prizą ir užėmė pirmąją vietą. Jaunuolis namo grįžo su plačia šypsena, naujutelaičiu asmeniniu kompiuteriu, kelialapiu į Šveicariją bei 12 000 JAV dolerių premija.
Naujasis išradimas žada kaip reikiant palengvinti įvairų sričių mokslininkų tiriamąją veiklą bei žaliavų gavybos bendrovių darbuotojų dalią, kadangi šie asmenys, vykdantys veiklą požeminiuose urvuose bei šachtose, pagaliau galės pasijausti ne tokie vieniši ir susiekti su paviršiuje esančiais kolegomis. Tikriausiai daugeliui nesunku suvokti, kad net mažame gylyje įprastiniai mobilieji telefonai nesugeba minimaliai ar apskritai veikti ir atlikti svarbiausios, komunikacinės, funkcijos. Kai požeminiai kanalai gilyn driekiasi net kelis kilometrus, nepatikėsite, nepadeda net moderniausios radijo ryšio technologijos.
Jaunasis išradėjas su savo sukonstruota radijo antena
Tuo nepatikėjo ir išradingasis paauglys Aleksandras. Jaunuolis sukonstravo inovatyvų, itin žemo dažnio radijo bangų telekomunikacinį įrenginį, kurio paskirtis – kontaktavimas tarp žmonių esančių paviršiuje ir požemio pasaulyje. Taisyklingojo dešimtkampio formos metalinis karkasas su integruotu kompiuteriu (kurį nuo nulio sukonstravo ir veikimo algoritmą sukūrė pats Aleksandras) yra būtent tas išradimas, kuris vertinamas kaip itin perspektyvi telekomunikacijos priemonė. Naudojantis šiuo įrenginiu kol kas negalima bendrauti balsu, tačiau jis pasitarnauja kaip greita ir efektyvi priemonė persiųsti trumpąsias tekstines žinutes.
Jaunuolis prieš nušluostydamas nosis savo konkurentams mokslo mugėje, išbandė savo sukonstruotą įrenginį su tyrėjų grupe ir sugebėjo ne tik įrodyti savo technologijos naudingumą, bet ir pasiekė požeminės telekomunikacijos rekordą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tekstinė žinutė į paviršių buvo išsiųsta iš beveik trijų kilometrų gylio (946 mylios). Kaip matote iš nuotraukų kol kas įrenginys yra itin didelių gabaritų, tačiau turint omenyje, kad tai tėra koncepcinis modelis, o jaunasis inžinierius kupinas veržlumo bei talento, ateityje tikimasi šią technologiją „apgyvendinti“ miniatiūriniuose ryšio moduliuose.
Štai kaip atrodo minėtasis savadarbis kompiuteris
Pabaigai verta paminėti, kad 1991-aisiais metais vienoje Niu Meksikos valstijoje vykdytoje gelbėjimo operacijoje, kurioje iš požeminio urvo buvo ištraukta koją sunkiai susižeidusi moteris, net keturias dienas vargo 170 žmonių komanda. Vienas iš pagrindinių kliūčių prailginusių darbo trukmę ir sukėlusių didelę rizika žmogaus gyvybei, buvo būtent komunikacijos problema, kadangi gelbėtojai turėjo nutiesti šimtus metrų ilgio siekiančias laidinio telefono linijas, kad vyktų nuolatinis bendravimas tarp žmonių esančių požemyje ir paviršiuje. Ekspertai apskaičiavo, kad jeigu tuomet operacijoje dalyvavę žmonės naudotųsi Aleksandro Kendriko radijo technologija, gelbėjimas būtų užtrukęs net per pus mažiau laiko.
