Atėjus kalendoriniam pavasariui, daugelis su nekantrumu tikrina orų prognozę, kada pradės šilti. Telefonų ekranuose optimizmas gali skirtis: vienam kaimynui žada saulę, kitam – lietų, nors abu stovi tame pačiame kieme. Tai – ne programėlių ar meteorologų klaida, o skirtingų technologinių sprendimų rezultatas.
Atėjus kalendoriniam pavasariui, daugelis su nekantrumu tikrina orų prognozę, kada pradės šilti. Telefonų ekranuose optimizmas gali skirtis: vienam kaimynui žada saulę, kitam – lietų, nors abu stovi tame pačiame kieme. Tai – ne programėlių ar meteorologų klaida, o skirtingų technologinių sprendimų rezultatas. „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas Marijonas Baltušis teigia, kad hiperlokalumo era prognozuojant orą reikalauja ne tik tikslių matavimų, bet ir stabilaus interneto ryšio.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Skirtingi modeliai – skirtingas dangus
Dar prieš dešimtmetį daugeliui pakakdavo bendros miesto ar regiono prognozės: jei prognozavo lietų Vilniuje, skėtį pasiimdavo visi sostinės gyventojai. Keičiantis technologijoms ir augant išmaniųjų telefonų galimybėms, žmonės nori žinoti ar lietus pasieks būtent jų maršrutą į darbą ar miško taką, kuriuo planuoja eiti pasivaikščioti.
Būtent čia atsiranda hiperlokalios prognozės poreikis. Tai itin detali, mažos teritorijos mastu sudaroma orų informacija, apimanti konkrečią vietą, kartais net kelių šimtų metrų spindulį. Tokia prognozė remiasi tankesniu duomenų tinklu: radarais, palydoviniais vaizdais, vietinėmis meteorologinėmis stotimis, išmaniųjų įrenginių geolokacija ir trumpojo laikotarpio modeliais, kurie leidžia prognozuoti kritulius ar audras artimiausioms minutėms.
Pasak M. Baltušio, būtent technologiniai skirtumai paaiškina, kodėl skirtingos programėlės kartais rodo nevienodą informaciją net stovint toje pačioje vietoje.
„Vienos programėlės duomenis atnaujina kas kelias minutes, kitos – rečiau. Įtakos turi ir vietos nustatymo metodai: vienos orų programėlės remiasi itin tiksliomis GPS koordinatėmis, kitos – mobiliųjų tinklų signalais, kurie pateikia apytikslę buvimo vietą. Skiriasi ir naudojami meteorologiniai modeliai bei duomenų šaltiniai. Todėl du žmonės, stovintys šalia, gali matyti šiek tiek skirtingą prognozę. Tai natūralus technologinių sprendimų skirtumas“, – aiškina jis.
Ryšio poreikis prognozei
Anot M. Baltušio, kuo detalesnės orų prognozės, tuo didesnis duomenų poreikis. Orų programėlės nuolat veikia fone, sinchronizuojasi su serveriais ir siunčia perspėjimus realiuoju laiku. Todėl svarbus tampa ne tik meteorologinis modelis, bet ir tai, kaip greitai informacija pasiekia vartotojo telefoną.
„Kad perspėjimas apie artėjančią liūtį pasiektų laiku, reikia ne tik tikslaus orų prognozės modelio, bet ir patikimo ryšio. Šiuolaikinės programėlės nuolat keičiasi duomenimis su serveriais, todėl spartus ir stabilus internetas čia itin praverčia“, – pabrėžia jis.
Šis poreikis nuolatiniam informacijos atnaujinimui atsispindi ir bendroje statistikoje. Jo teigimu, mobiliųjų duomenų suvartojimas „Telia“ tinkle kasmet auga apie 30 proc., o šį augimą lemia būtent realaus laiko paslaugos, pradedant vaizdo skambučiais ar žaidimais ir baigiant fone veikiančiais išmaniaisiais asistentais bei orų įrankiais.
Renkantis orų programėlę, pirmiausia verta atkreipti dėmesį, ar ji remiasi oficialių meteorologijos institucijų duomenimis. Tikslesnes ir greičiau atnaujinamas hiperlokalias prognozes suteikia sprendimai, kurie sujungia kelis skirtingus kanalus, pavyzdžiui, vietines meteorologines stotis ir radarų duomenis, kartu išnaudodami tikslų vietos nustatymą bei realaus laiko atnaujinimo funkcijas.
„Verta telefone turėti kelias orų programėles. Viena programėlė gali būti pranašesnė prognozuojant kritulius artimiausioms minutėms, o kita gali tiksliau atspindėti bendras dienos ar savaitės tendencijas. Naudojant kelias skirtingais šaltiniais besiremiančias programėles tampa lengviau pastebėti duomenų skirtumus ir susidaryti patikimesnį bendrą vaizdą“, – pataria Marijonas Baltušis.
Pasaulinė orų programėlių rinka sparčiai plečiasi: prognozuojama, kad jos vertė nuo 341 mln. JAV dolerių 2026 m. išaugs iki daugiau nei 830 mln. JAV dolerių 2035-aisiais. Skaičiuojama, kad 72–78 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų pasaulyje orų informaciją tikrina bent kartą per dieną.
