Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Laikai, kai už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.
Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Pasak Linos Bandzinės, „Telia“ pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovės, laikai, kai SMS žinutėmis buvo perkami skambučio tonai, o už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Skaitmeninė prabanga už kelis litus
2000-ųjų pradžioje paskutiniuose žurnalų ar sąsiuvinių puslapiuose spausdinamos reklamos su melodijų ir paveikslėlių kodais veikė kaip savotiški „App Store“ protėviai. Norint įsigyti trokštamą pagal populiarią dainą sukurtą polifoninę melodiją, pakako išsiųsti porą litų kainavusią žinutę.
„Kiekvienas pasirinktas skambėjimo tonas ar ekrano logotipas tuo metu buvo socialinio statuso klausimas – dabar tai vadintume personalizacija. Tada tai buvo tikra skaitmeninė prabanga: vartotojai mokėdavo ir tris litus už vos dešimties sekundžių melodiją. Šiandien nemažai paslaugų siūlomos nemokamai, o sumokėję kelis eurus per mėnesį galime neribotai klausytis visos pasaulio muzikos be reklamos. Anuomet ta pati suma leisdavo įsigyti vos vieną ar du kūrinius“, – pastebi Lina Bandzinė.
Ryškiu šios eros simboliu tapo „Crazy Frog“, animuotas varlės personažas, kurio hitas „Axel F“ užkariavo pasaulio topus. Tai buvo retas atvejis, kai mobiliajam turiniui sukurtas herojus tapo pasauline popžvaigžde, o jo „Ring ding ding“ skambesys sklido iš tūkstančių kišenių. Net ir dabar oficialioje „YouTube“ paskyroje įkeltas šios dainos vaizdo klipas turi daugiau nei 5 mlrd. peržiūrų.
Kai informacija turėjo balsą
Ankstyvasis skaitmeninis pasaulis neapsiribojo vien pramogomis – jis tapo terpe, kurioje gimė pirmieji informacijos vartojimo įpročiai. Neįmanoma pamiršti „Lietuvos telekomo“ (dabar „Telia“) vizitine kortele tapusių paslaugų. Viena jų – legendinis informacijos numeris 118. Tai buvo laikmetis, kai „Google“ dar nebuvo visagalė, o telefonai su nuolatiniu interneto ryšiu nebuvo plačiai prieinami.
Pasak „Telia“ atstovės, numeris 118 tapo gyva paieškos sistema. Juo skambindavo tūkstančiai žmonių, norėdami sužinoti ne tik autobuso tvarkaraštį ar budinčios vaistinės adresą, bet ir pasiteirauti, kas laimėjo krepšinio varžybas, kur užsisakyti picą ar koks dabar tikslus laikas.
„Net ir atsiradus „Google“, 118 paslauga išliko gyvybinga stebėtinai ilgai – ji buvo atjungta tik 2021 metais. Viena vertus, tuomet dar neturėjome tokių stiprių informacijos paieškos internete įgūdžių. Bet kita vertus, žmonėms norėjosi ir žmogiško ryšio, kurį suteikdavo operatoriaus balsas kitoje laido pusėje. Tai buvo mūsų dabartinių išmaniųjų asistentų, tokių kaip „Siri“ ar „Alexa“, pirmtakas“, – pasakoja ji.
Skaitmeninės eros pamatai
Kelias iki šiandieninių žaidimų taip pat buvo duobėtas: vartotojai kovojo su lėtu WAP naršymu ir brangiu GPRS ryšiu. Kultiniai nemokami žaidimai, tokie kaip „Snake“ ar „Bounce“ pratino mus telefoną suvokti kaip pramoginį įrenginį. O vėliau pasirodę žaidimai padėjo pamatus šiandieniniam „freemium“ modeliui, kai bazinis turinys nemokamas, o už papildomas galimybes tenka susimokėti.
„Gali būti, kad po 10 metų su šypsena prisiminsime fizines banko korteles, slaptažodžių vedimą klaviatūra ar net patį faktą, kad telefoną reikėdavo jungti prie kroviklio laidu. Tikėtina, kad net ir dabartinis mūsų įprotis nuolat žiūrėti į ekrano stačiakampį delne atrodys kaip keista praeities liekana, užleidusi vietą papildytos realybės akiniams ar dar pažangesnėms sąsajoms“, – su šypsena prognozuoja Lina Bandzinė.
Pasak jos, nostalgiška juodai baltų ekranų era liko mūsų atmintyje kaip laikas, kai technologijos buvo apčiuopiamos, kiekvienas atsisiųstas pikselis turėjo savo kainą, o informacijos ieškojome ne „skrolindami“, o kalbėdamiesi.
„Crazy Frog“ melodija galbūt ir buvo brangiausia muzika mūsų kišenėse, tačiau ji, kartu su kitais atgyvenusiais dalykais, išmokė mus gyventi skaitmeniniame pasaulyje, kuriame šiandien jaučiamės lyg žuvys vandenyje“, – sako Lina Bandzinė.
