Lietuvoje verda diskusijos dėl planuojamų mobiliųjų telefonų ribojimo pamokose, tuo tarpu, Suomijos moksleiviai telefonais klasės suoluose naudotis nebegalės jau šiais mokslo metais. Šis pokytis paskatino suomius masiškai pirkti išmaniuosius laikrodžius. Tokiu būdu patenkinamas tėvų poreikis susiekti su vaiku, o moksleivių neblaško išmanieji pamokų metu.

Prieš porą dešimtmečių mobiliojo telefono įkroviklis dažnai gulėdavo stalčiuje – jo prireikdavo gal kartą per savaitę. Šiandien daugelis žmonių išmaniuosius telefonus įkrauna kasdien, o intensyvesni naudotojai – net kelis kartus per dieną. Nors telefonų gamintojai kuria vis didesnės talpos baterijas, jas vis tiek krauname dažniau nei anksčiau.

Jei telefone lėčiau atsidaro interneto svetainės ar stringa vaizdo skambučiai, dažniausiai atkreipiame dėmesį į ryšio padalas. Juk kuo daugiau padalų – tuo geresnis ir spartesnis internetas, ar ne? Vis dėlto, ryšio padalų kiekis nereiškia greito interneto.

Ilgai dominavusias ličio jonų baterijas išmaniuosiuose telefonuose pamažu keičia nauja technologija – silicio ir anglies baterijos. Ši naujovė žada didesnę talpą, greitesnį įkrovimą ir plonesnius įrenginius. Kuo silicio ir anglies baterijos skiriasi nuo įprastų baterijų, kaip jos veikia ir ar jau verta rinktis „Oppo Find X8“, „OnePlus 13“, „Xiaomi 15“ ar kitą telefoną su šios technologijos baterijomis?

Skaitmeniniame amžiuje, kai verslas, viešasis sektorius ir net mūsų kasdieniai gyvenimai vis labiau priklauso nuo technologijų, Lietuvoje auga kibernetinio saugumo specialistų ir duomenų analitikų paklausa. Saugumas šių dienų kontekste reiškia ne tik apsaugotas valstybės sienas, bet ir saugią internetinę erdvę.

Šiuo metu, kai bendravimo programėlės siūlo neribotą simbolių limitą, spalvotus paveikslėlius ir momentinius vaizdo skambučius, 160 simbolių ilgio trumposios SMS žinutės atrodo kaip technologinė seniena. Vis dėlto SMS žinutės vis dar aktyviai naudojamos. Ekspertas papasakojo, kaip keitėsi trumposios žinutės ir kodėl taip greitai jų neatsisakysime.

Radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemų – tarp jų ir GPS – signalų priėmimui yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tarptautinius santykius. Vis dėlto su iš Rusijos teritorijos sklindančiais radijo trikdžiais pastaraisiais metais nuolat susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės.

„Video Killed The Radio Star“– dainavo „The Buggles“ 1979-aisiais, tačiau jų pranašystė neišsipildė. Nors popkultūra radiją nurašė dar prieš keturiasdešimt metų, jis vis dar yra svarbus visų technologijų pagrindas. Be radijo bangų neveiktų nei Wi-Fi, nei 5G, nei joks mobilusis telefonas. Tai technologija, kuri liko fone, tačiau be jos neveiktų skaitmeninis pasaulis.

Pastaruoju metu pasaulyje kilo daug diskusijų apie 5G ryšio technologiją. Vieni ją vertina kaip pažangą, kiti baiminasi dėl galimos žalos sveikatai. Kai kur skleidžiami nepagrįsti teiginiai, esą 5G gali sutrikdyti imunitetą ar pažeisti DNR. Oksfordo akademijos mokslininkų komanda nusprendė atlikti nuoseklų ir kontroliuojamą eksperimentą, kurio tikslas buvo įvertinti, ar 5G spinduliuotė iš tikrųjų gali turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui.

Trumpi, bet intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir perkūnijos vis dažniau tampa įprastu vasaros atributu Lietuvoje. Dėl klimato kaitos dažniau sulaukiame ir žaibų, kurie ne tik kelia pavojų žmonių gyvybei ir turtui, bet ir sukuria terpę įvairiems mitams. Pavyzdžiui, kad perkūnijos metu negalima skambinti mobiliuoju telefonu ar dėvėti išmaniojo laikrodžio.

Baltijos šalys Europoje išsiskiria ne tik greitai augančiu kibernetinių atakų skaičiumi, bet ir unikaliu jų pobūdžiu. Nepaisant to, kad Lietuvoje naudojamos pažangios IT saugumo sistemos, pasiekti technologiniai šuoliai ir prieinamas žaibiškai greitas internetas, saugumas turi išlikti prioritetu.

Šiais laikais beveik visą gyvenimą galima sutalpinti į išmanųjį telefoną, ir Z karta tai išnaudoja – telefonu ir tvarko savo finansus, ir mokosi, ir linksminasi. Vis dėlto duomenys rodo, kad bankai to dažnai neišnaudoja: 31 proc. jaunuolių svarsto keisti savo banką dėl netobulinamų skaitmeninių įrankių, daugiau nei pusė nori pagalbos iš bankų valdant savo finansus, be to, net 30 proc. skundžiasi bankų programėlių vartotojo sąsaja, kuo neabejotinai atsiliekame ir Lietuvoje.

Nors įspėjimus apie melagingus skambučius girdime nuolat, telefoniniai sukčiai apsukų nemažina. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad pernai iš Lietuvos gyventojų jie išviliojo 4,17 mln. eurų. Norint užkirsti kelią sukčiams pelnytis iš patiklių gyventojų – svarbus visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.

Pastaruoju metu pasienyje su Kaliningrado sritimi dažnėja GPS trikdžių, todėl imta svarstyti, ar jie gali paveikti ir mobiliojo ryšio tinklus. Nors GPS svarbus navigacijai, mobilusis ryšys veikia kitais principais – naudojamos įvairios technologijos ir dažnių juostos. Vis dėlto augant trikdžių mastui, jei GPS gali būti paveiktas, kodėl galime pasitikėti mobiliuoju ryšiu.

Žvilgtelėkime į save ir aplinkinius. Ar pastebi, kaip retai beliko kas nors, kas dar trauktų fizinę piniginę? Banko kortelės traukiasi iš pirmųjų pozicijų, o joms vietą vis sparčiau užima mobilieji telefonai. Vienu brūkštelėjimu prie terminalo apmokame kavą, autobuso bilietą ar net kasdienius pirkinius prekybos centre. Viskas greita, patogu, intuityvu, bet ar taip pat ir saugu?