Ryšys su tarpplanetinėmis kosmoso stotimis yra vienas sudėtingiausių inžinerijos iššūkių. Kuo toliau nuo Žemės nutolsta kosminis aparatas, tuo silpnesnis tampa signalas ir tuo sunkiau tiksliai nustatyti jo padėtį. Net kelių kilometrų paklaida gali tapti pražūtinga, kai reikia atlikti manevrus šalia planetų ar jų palydovų. Naujausi Kinijos mokslininkų tyrimai atskleidė, kad šią problemą galima spręsti naujais algoritmai.

Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė. Per šimtmetį radijo bangomis grįstos technologijos evoliucionavo nuo sprendimo, skirto išimtinai tik aukštuomenės atstovams, iki kasdienių akimirkų srauto, kuriuo dabar dalinasi milijardai.

Vos prieš penkerius metus pasaulyje pradėtos diegti 5G technologijos šiandien vis dar laikomos pažangiausiu mobiliojo ryšio sprendimu. Tačiau mokslininkai ir inžinieriai jau žvelgia į ateitį ir ruošiasi pristatyti dar galingesnę naujos kartos tinklų technologiją.

Įjungti skrydžio režimą yra įprasta praktika keliaujant lėktuvu. Tačiau prieš kelis dešimtmečius tokio reikalavimo net nebuvo – jis atsirado augant mobiliųjų įrenginių populiarumui. Šiandien, kai technologijos žengia į priekį, netrukus naujos kartos 5G ryšiu bus galima naudotis ir skrydžio metu.

Kiekvieną kartą, kai išleidžiamas naujas išmaniojo telefono modelis, reklamos šaukia apie dar geresnę kamerą, dar galingesnį procesorių ar didesnį baterijos našumą“ Vis dėlto, vis daugiau žmonių ima pastebėti, kad tai vos matomos detalės, o ne tikros naujovės.

Interneto vartotojai vis dažniau ieško būdų apsaugoti savo privatumą. Vienas populiariausių sprendimų, tai slapukų ištrynimas. Visgi šiandien to jau nebepakanka. Mokslininkai nustatė, kad svetainės rado kitą, daug sudėtingesnį būdą atsekti vartotojus net ir be jų žinios. Tai vadinamasis naršyklės „piršto atspaudas“.

Bendrovės „Cable.co.uk“ atliktas 2024 m. tarptautinis tyrimas parodė, kad Lietuva turi vieną pigiausių internetų Europos Sąjungoje. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje už fiksuotojo ryšio namų internetą vartotojai per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 15,7 Eur. Mūsų šalis užėmė 4 vietą ES pagal fiksuotojo interneto kainą.

Kol daug Europos šalių imasi nacionalinių sprendimų riboti vaikų skaitmenizavimą vėlinant amžių, nuo kurio leidžiama naudotis išmaniaisiais telefonais ar socialiniais tinklais, Lietuvoje tendencijos priešingos. Net 76 proc. gyventojų mano, jog tinkamas amžius vaikui leisti turėti išmanųjį telefoną – 10 metų ar mažiau. Ir taip manančių – daugėja.

Žmonėms gali būti nepatogu nuolatos nešioti du telefonus, asmeninį ir darbo, tad kartais lengviau įsidėti abi SIM korteles į vieną įrenginį. Tačiau jei asmuo naudoja vienos kortelės mobiliuosius duomenis, skambutis į kitos SIM numerį gali nutraukti pirmosios interneto ryšį. Žmonės dažnai tinkamai neišnaudoja visų galimybių, kurias suteikia dvi SIM kortelės viename telefone.

Žmogui nežinomu numeriu paskambina brolis ir teigia, kad pateko į avariją, jam neva reikia pinigų automobilio remontui. Pokalbis ir situacija atrodo įprasta, bet jam skambina apgavikas, kuris naudoja dirbtinio intelekto (DI) balso klastotės įrankius. Tapatybės vagystės išteklių centro duomenimis, visame pasaulyje tokių skambučių skaičius per metus išaugo net pusantro karto.

Kelionės traukiniais po Europą dažnam keleiviui kelia tą pačią frustraciją, tai internetas vagone veikia nepatikimai ir dažnai stringa. Nors daugelyje gyvenimo sričių jau įvyko skaitmeninė revoliucija, stabilus ryšys kelionės metu vis dar lieka siekiamybe.

Išmaniųjų telefonų naudotojai jau įprato, kad vadinamieji flagmanai turi pačias pažangiausias technologijas, o vienas iš pagrindinių jų išskirtinumų dažnai būna AMOLED tipo LTPO ekranai. Iš pirkėjo pusės tikimasi, kad už nemenką kainą bus pasiūlyta viskas, kas geriausia. Todėl kai kurie gamintojų sprendimai pastaruoju metu kelia klausimų.

Lietuvoje verda diskusijos dėl planuojamų mobiliųjų telefonų ribojimo pamokose, tuo tarpu, Suomijos moksleiviai telefonais klasės suoluose naudotis nebegalės jau šiais mokslo metais. Šis pokytis paskatino suomius masiškai pirkti išmaniuosius laikrodžius. Tokiu būdu patenkinamas tėvų poreikis susiekti su vaiku, o moksleivių neblaško išmanieji pamokų metu.

Prieš porą dešimtmečių mobiliojo telefono įkroviklis dažnai gulėdavo stalčiuje – jo prireikdavo gal kartą per savaitę. Šiandien daugelis žmonių išmaniuosius telefonus įkrauna kasdien, o intensyvesni naudotojai – net kelis kartus per dieną. Nors telefonų gamintojai kuria vis didesnės talpos baterijas, jas vis tiek krauname dažniau nei anksčiau.

Jei telefone lėčiau atsidaro interneto svetainės ar stringa vaizdo skambučiai, dažniausiai atkreipiame dėmesį į ryšio padalas. Juk kuo daugiau padalų – tuo geresnis ir spartesnis internetas, ar ne? Vis dėlto, ryšio padalų kiekis nereiškia greito interneto.