Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio operatoriai dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių.

Nors daugelis technologijų entuziastų tikisi, kad kiekviena nauja „Wi-Fi“ karta pasiūlys didesnį greitį, „Qualcomm“ atskleidžia, jog artėjanti „Wi-Fi 8“ versija, kurios pasirodymas numatomas 2028 metais, bus orientuota visai į kitą aspektą. Vietoje greičio, naujasis standartas sieks užtikrinti kuo patikimesnį veikimą realiomis, dažnai sudėtingomis sąlygomis.

Sukčių aktyviai naudojamas DI iš esmės keičia tai, kaip žmonės suvokia realybę internete. Jei anksčiau apgavikus išduodavo prasta gramatika, tai dabar DI leidžia jiems klastoti balsus, vaizdus ir elgtis kaip bet kuriam žmogui, todėl pasikliauti vien savo akimis ir ausimis tampa itin nesaugu.

Dar prieš socialinių tinklų, neriboto interneto ir išmaniųjų telefonų erą mūsų kasdienybę lydėjo visai kitokios technologijos. Asmenybę išryškinančios polifoninės melodijos ar nespalvoti ekrano paveikslėliai šiandien kelia šypseną, tačiau prieš porą dešimtmečių tai buvo neatsiejama mobiliojo telefono dalis.

Vieno apgaulingo skambučio kaina – viso gyvenimo santaupos. Jau dabar „Telia“ kartu su vienu iš operatorių sėkmingai blokuoja apgaulingus skambučius, o trečiasis operatorius prie sistemos dar ruošiasi prisijungti. Įsigaliojus šiam pokyčiui, sustabdomų apgaulių skaičius išaugo – naujoji sistema leidžia operatoriams koordinuotai keistis duomenimis ir efektyviau blokuoti skambučius iš suklastotų numerių.

Telekomunikacijų sektorius šiandien stovi ant dar vienos technologinės revoliucijos slenksčio – masinio kvantinės kompiuterijos naudojimo etapo. Ji jau testuojama mokslo ir pramonės srityse, o jos komercializacija, kurią spartina technologijų milžinės, taps sparčios pažangos katalizatoriumi.

Įsivaizduokite, kad spintelės raktą jums perduoda ne žmogus, o šviesos blyksnis. Jei kas nors bandytų jį pagauti pakeliui, raktas akimirksniu sulūžtų – ir tai būtų iškart matoma. Būtent taip veikia kvantinis ryšys: nors iš pirmo žvilgsnio skamba kaip mokslinė fantastika, jis jau šiandien tampa realybe ir gali virsti vienu svarbiausių ateities saugumo pamatų.

Ryšys su tarpplanetinėmis kosmoso stotimis yra vienas sudėtingiausių inžinerijos iššūkių. Kuo toliau nuo Žemės nutolsta kosminis aparatas, tuo silpnesnis tampa signalas ir tuo sunkiau tiksliai nustatyti jo padėtį. Net kelių kilometrų paklaida gali tapti pražūtinga, kai reikia atlikti manevrus šalia planetų ar jų palydovų. Naujausi Kinijos mokslininkų tyrimai atskleidė, kad šią problemą galima spręsti naujais algoritmai.

Išradėjas Nikola Tesla kadaise sakė, kad bevielė technologija leis visam pasauliui dirbti ir bendrauti taip, tarsi jis būtų vienos didelės smegenys. Po daugiau nei 80 metų mokslininko vizija išsipildė. Per šimtmetį radijo bangomis grįstos technologijos evoliucionavo nuo sprendimo, skirto išimtinai tik aukštuomenės atstovams, iki kasdienių akimirkų srauto, kuriuo dabar dalinasi milijardai.

Vos prieš penkerius metus pasaulyje pradėtos diegti 5G technologijos šiandien vis dar laikomos pažangiausiu mobiliojo ryšio sprendimu. Tačiau mokslininkai ir inžinieriai jau žvelgia į ateitį ir ruošiasi pristatyti dar galingesnę naujos kartos tinklų technologiją.

Įjungti skrydžio režimą yra įprasta praktika keliaujant lėktuvu. Tačiau prieš kelis dešimtmečius tokio reikalavimo net nebuvo – jis atsirado augant mobiliųjų įrenginių populiarumui. Šiandien, kai technologijos žengia į priekį, netrukus naujos kartos 5G ryšiu bus galima naudotis ir skrydžio metu.

Kiekvieną kartą, kai išleidžiamas naujas išmaniojo telefono modelis, reklamos šaukia apie dar geresnę kamerą, dar galingesnį procesorių ar didesnį baterijos našumą“ Vis dėlto, vis daugiau žmonių ima pastebėti, kad tai vos matomos detalės, o ne tikros naujovės.

Interneto vartotojai vis dažniau ieško būdų apsaugoti savo privatumą. Vienas populiariausių sprendimų, tai slapukų ištrynimas. Visgi šiandien to jau nebepakanka. Mokslininkai nustatė, kad svetainės rado kitą, daug sudėtingesnį būdą atsekti vartotojus net ir be jų žinios. Tai vadinamasis naršyklės „piršto atspaudas“.

Bendrovės „Cable.co.uk“ atliktas 2024 m. tarptautinis tyrimas parodė, kad Lietuva turi vieną pigiausių internetų Europos Sąjungoje. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje už fiksuotojo ryšio namų internetą vartotojai per mėnesį vidutiniškai mokėjo apie 15,7 Eur. Mūsų šalis užėmė 4 vietą ES pagal fiksuotojo interneto kainą.

Kol daug Europos šalių imasi nacionalinių sprendimų riboti vaikų skaitmenizavimą vėlinant amžių, nuo kurio leidžiama naudotis išmaniaisiais telefonais ar socialiniais tinklais, Lietuvoje tendencijos priešingos. Net 76 proc. gyventojų mano, jog tinkamas amžius vaikui leisti turėti išmanųjį telefoną – 10 metų ar mažiau. Ir taip manančių – daugėja.