Kasdien savo telefone paliečiame dešimtis ikonų. Atrodo, kad vos pabudus reikia peržiūrėti orus, atsidaryti žinučių programėlę, pasitikrinti socialinius tinklus, atsidaryti priminimus, galbūt įkelti vieną kitą nuotrauką. Visa tai jau tapo smulkmenomis, įprasti veiksmai, kurios nekelia jokių įtarimų. Viskas atrodo taip natūralu, kad net nesusimąstome, kas vyksta fone.

Įsivaizduokite situaciją: gatvėje pamatote sukniubusį žmogų, tačiau iškviesti pagalbos negalite, nes išmanusis rodo – „Nėra tinklo“. Kritikos strėles dėl staiga nustojusio veikti mobiliojo ryšio norėtųsi paleisti į operatorių, bet realybė yra kur kas sudėtingesnė. Telekomunikacijų infrastruktūros veikimas priklauso nuo daugybės faktorių, o labai dažnai – ir nuo valdžios institucijų indėlio.

Išmanieji telefonai tapo mūsų kasdienybės dalimi. Kišenėje gulintis įrenginys dažnai žino apie mus daugiau nei artimiausi draugai. Tačiau kartu su jų populiarumu gimė ir daugybė mitų, kurie iki šiol klaidina net ir tuos, kurie be telefono neišbūtų nė dienos.

Lietuvoje vis dar naudojama daug senų, net prieš 20 metų pagamintų telefonų – nuo legendinių „Nokia“ iki mažiau žinomų kiniškų įrenginių. Vos vieno ryšio tiekėjo tinkle senutėlių telefonų, veikiančių tik senosiose 2G ir 3G technologijose, suskaičiuojama beveik 5 tūkstančiai.

Tikriausiai ne vienam yra pasitaikę toks keistas momentas: ką tik su draugu kalbėjai apie atostogas Ispanijoje, o po kelių minučių telefone matai reklamą apie skrydžius į Barseloną. Niekur nespaudei, nieko neieškojai – tik žodžiai, tiesioginis pokalbis. Ir štai tada gimsta klausimas – ar išmanusis telefonas klausosi manęs slapta?

Kibernetinio saugumo įmonė „Resecurity“ ištyrė daugybę incidentų, užfiksuotų pirmąjį 2025 m. ketvirtį. Vienai iš didžiausių „Fortune 100“ finansų institucijų Jungtinėse Valstijose NFC sukčiavimo padaryta žala viršijo kelis milijonus dolerių. Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja NFC prieš bankomatus ir atsiskaitymo terminalus, vogdami vartotojų pinigus.

Per Laplandijos regione, Suomijoje, vykusias karines pratybas 5G pagalba valdomas „Patria AMV XP 8x8“ šarvuotis sėkmingai vykdė užduotis be vairuotojo visą valdymą atliekant iš 100 km atstumu nutolusios vadavietės. Tikimasi, kad toks mobiliojo tinklo pritaikymas padės sumažinti žūčių skaičių mūšio lauke, kartu atverdamas naujas karinių operacijų planavimo ir vykdymo perspektyvas.

Daugeliui mūsų išmanusis telefonas tapo ne tik bendravimo, bet ir darbo bei pramogų įrankiu. Tokia priklausomybė nuo vieno įrenginio natūraliai kelia nerimą – o kas jeigu kažkas įsilauš? O jeigu pavogs prisijungimo duomenis arba, dar blogiau, pinigus? Ir štai tada atsiranda pasiūlymai: įsidiek antivirusinę – būsi saugus.

Svečiuodamiesi pas fiziką dr. Rimantą Miškinį Vilniuje esančioje Saulėtekio alėjoje, jo kabinete atkreipėme dėmesį į įmantrią aparatūrą ir iš jos kyšančius laidus. Tai – šviesolaidžiai. Jie, būdami prijungti prie vienintelių Lietuvoje dviejų atominių laikrodžių, nusidriekia iki pat Varšuvos.

KTU Interneto paslaugų centro DOMREG duomenimis, iš 242 tūkst. registruotų .lt domenų yra tik apie 2,1 tūkst. arba vos 0,9 proc., kurių varde naudojamos lietuviškos abėcėlės raidės ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Dauguma lietuvių interneto svetainėms naudoja šveplus, be diakritinių ženklų domenų vardus.

Žmonės dažnai nė nepastebi, kaip greitai keičiasi jų turimi telefonai. Kiekvienas modelis atrodo tik šiek tiek „gudresnis“ už ankstesnį. Vis dėlto šis „gudrumas“ vis dažniau kyla ne iš techninės įrangos, o iš programinės – o tiksliau, iš dirbtinio intelekto.

Išmanieji telefonai jau seniai tapo mūsų kasdienybės dalimi, visai kaip laikrodis, žemėlapis, kamera ir mini kompiuteris viename. Visgi, daugelis pastebi vieną keistą dalyką – telefonas, kuris kainavo solidžią sumą, po trejų metų ima „lūžinėti“ ir reikalauti keitimo.

Pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjo kibernetinės atakos prieš Lietuvos įmones, naudojančias SMS žinučių siuntimo paslaugas. Įsilaužę į jų infrastruktūrą, aferistai pradeda nepastebimai siųsti pranešimus į egzotiškas šalis arba SMS srautą nukreipia į pelningas sukčiavimo schemas.

Telefone staiga nustojo veikti 5G ryšys? Tik nedaugelis įtartų, jog dėl to gali būti kaltas Rusijos glūdumoje įjungtas GPS signalo slopintuvas. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje padažnėję GPS trikdžiai ne tik apsunkina aviacijos darbą, bet ir skatina kalbėti apie nuo šios technologijos priklausomos naujausios mobiliojo ryšio infrastruktūros atsparumą.

Išmaniųjų technologijų evoliucija keičia ne tik telefonų išvaizdą ir galimybes, bet ir pačias SIM korteles, leidžiančias naudotis mobiliuoju ryšiu. Vietoj įprastų SIM kortelių įrenginiuose vis dažniau naudojamos virtualios – eSIM kortelės. Pamažu kelią skinasi dar viena technologija – iSIM.