„Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nerimauja dėl savo atžalų saugumo internete. Tačiau tik nedaugelis imasi technologinių priemonių, kurios gali padėti sumažinti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritiškai svarbia infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams dažnai nebepakanka „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų.

Kasmet pasaulyje atsisiunčiama daugiau nei 100 mlrd. mobiliųjų programėlių, o telefonuose telpa kone visas mūsų gyvenimas. Tačiau dar visai neseniai skaitmeninis pasaulis apsiribodavo paskutiniais žurnalų puslapiais ir trumpaisiais numeriais. Laikai, kai už paprasčiausią telefonu suteiktą informaciją tekdavo mokėti, ne tik formavo vartotojų įpročius, bet ir padėjo pamatus dabartinei programėlių ekonomikai.

Daugelis žmonių žino, kad SOS yra nelaimės signalas, tačiau ne visi supranta, ką iš tiesų reiškia šios trys raidės. Dažnai manoma, kad tai trumpinys iš frazių gelbėkite mūsų sielas arba gelbėkite mūsų laivą. Tačiau tokie paaiškinimai yra tik vadinamieji atgaliniai akronimai, sukurti vėliau.

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Nuo darbo susitikimų nuotoliu iki filmų žiūrėjimo ar kasdienio naršymo telefone – spartus ir greitas internetas šiandien yra būtinybė. Vis dėlto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis žmonės dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais apie interneto ryšį, jo greitį ar saugumą.

Technologija yra tik įrankis. Svarbiausia – kaip žmonės ją naudoja. Taip kadaise yra teigęs garsusis JAV verslo magnatas ir išradėjas Steve‘as Jobsas, ir ši mintis šiandien tiksliai atspindi interneto vaidmenį kasdienėje veikloje. Kokybišką interneto patirtį šiandien dažniausiai užsitikrina tie, kurie seka ir supranta sparčiai besikeičiančias interneto, kaip technologijos, tendencijas.

Šiandien Iš orbitos galima pamatyti daug daugiau, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Šių laikų kariniai palydovai yra armijų akys ir ausys, jie seka priešo judesius, nukreipia raketas tiksliai į taikinį, įspėja apie atakas ir užtikrina ryšį ten, kur kitos priemonės neveikia. Į šias kosmines technologijų varžybas vis aktyviau įsitraukia ir Lenkija.

Nuo Klaipėdos uosto kranų, mitingų prie Seimo iki Vingio parko koncertų – Lietuvoje daugėja vietų, kur vienu metu susirenka dešimtys tūkstančių žmonių ir veikia daugybė įrenginių. Tokiose situacijose ryšys tampa kritine infrastruktūra, o milžiniškiems duomenų srautams gali nepakakti „Wi-Fi“ ir įprastų mobiliojo ryšio sprendimų. Masinių renginių ryšiu ateityje taps nauja privataus 5G atmaina.

Daugeliui pažįstamas, bet kiek ir primirštas – „mIRC“ – visų socialinių tinklų tėvas ir bemiegių naktų 2000-ųjų pradžioje kaltininkas. Viena iš pirmųjų vietų, kur lietuviai susipažino su skaitmeniniu bendravimu ir buvo į užmarštį nuėjęs „mIRC“. Šiandien, kai pokalbiai persikėlę į socialinius tinklus ir platformas, kaip „Messenger“ ar „Teams“, „mIRC“ protokolas vis dar gyvas.

„TikTok“ pastaruoju metu stebimas netikėtas reiškinys – jauni žmonės jaučia nostalgiją 90-iesiems ir vis dažniau romantizuoja mygtukinius telefonus. Didžioji dalis šios auditorijos „BlackBerry“ klestėjimo laikais dar net neturėjo savo pirmojo įrenginio, tačiau šiandien apie tokius modelius svajoja.

Dar prieš dešimt metų buvo manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai turi labai gerai mokėti programuoti. Dabar situacija visai kitokia. Sukčiavimas tapo lengvai prieinama paslauga. Sukčiai veikia kaip industrija, kuri planuoja savo veiksmus taip pat kruopščiai, kaip tai daro teisėtas verslas.

Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G – 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G ryšys jau prieinamas beveik visiems gyventojams – net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose.

Jūs tikriausiai pamiršote tą seną mobilųjį telefoną stalčiaus kampe kaip bevertę senieną. Tačiau kolekcionieriams tokie antikvariniai modeliai gali reikšti pačius tikriausius lobius. Net jei telefonas nėra veikiantis, jo amžius, retumas ir išsilaikymas gali kainuoti daugiau nei šiuolaikinių flagmanų modeliai. Ar jums nėra įdomu, kiek gali vertėti tas „stiprus“ senukas?

Kiekviena papildoma sekundė, kol kraunasi internetinės parduotuvės puslapis, gali sumažinti pardavimus 7 proc. ar daugiau, rodo tarptautiniai tyrimai. Vis dėlto, daugelis įmonių dėl techninių infrastruktūros spragų vis dar praranda klientus. Spartus ir stabilus svetainės veikimas šiuo metu yra vienas esminių konkurencingumo veiksnių, o debesijos sprendimai tampa pagrindiniu būdu tai pasiekti.