Tyrimai rodo, kad skaitymas – svarbus moksleivių matematikos pasiekimams, tačiau pats uždavinių sprendimo procesas iki šiol menkai ištirtas – dažniausiai vertinamas tik galutinis atsakymas. Dėl to KTU doktorantė, naudodama žvilgsnio sekimo technologijas, tiria, kaip skirtingus pasiekimus turintys moksleiviai sprendžia probleminius uždavinius.
Tyrimai rodo, kad skaitymas – svarbus moksleivių matematikos pasiekimams, tačiau pats uždavinių sprendimo procesas iki šiol menkai ištirtas – dažniausiai vertinamas tik galutinis atsakymas. Dėl to KTU doktorantė, naudodama žvilgsnio sekimo technologijas, tiria, kaip skirtingus pasiekimus turintys moksleiviai sprendžia probleminius uždavinius.
Asociatyvi „Pexels“ nuotrauka
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) edukologijos doktorantės Astos Paškovskės teigimu, tokie tyrimai padeda geriau suprasti, kas vyksta uždavinio sprendimo metu ir kaip galima suteikti pagalbą mokiniui ne tik vertinant rezultatą, bet ir procesą. Pirminiai tyrimo duomenys jau dabar rodo, kad aukštus ir žemus pasiekimus turintys mokiniai dar skaitydami uždavinio sąlygas pasirenka skirtingas tiek skaitymo, tiek sprendimo strategijas.
„Būtent tai ir kelia smalsumą – kaip šie skirtumai gali paveikti mokymosi rezultatus ir kokius metodus galime taikyti ugdymo procese kiekvienam vaikui individualiai“, – sako A. Paškovskė, turinti daugiau nei 10 metų darbo patirties mokykloje.
Sėkmės pradžia – sąvokų mokymas
KTU doktorantės atliekamas tyrimas – Lietuvoje gana naujas reiškinys. Iki šiol žvilgsnio sekimo technologijos edukologijoje buvo taikomos tik skaitymo tyrimuose. A. Paškovskės darbe ši technologija perkelta į matematikos didaktikos lauką.
„Anksčiau šiuos tyrimus ribojo technologinės galimybes – ypatingai tiriant vaikus. Tobulėjant įrangai, atsirado galimybė patikimai analizuoti net ir jaunų žmonių žvilgsnio trajektorijas. Tyrime naudoju akinius, leidžiančius fiksuoti, į kokius objektus mokiniai žiūri, kiek laiko sutelkia dėmesį, kaip kinta jų darbinė atmintis ir elgsena. Tai leidžia atskleisti ne tik sprendimo eigą, bet ir giluminius mokymosi sunkumus“, – apie tyrimo kompleksiškumą pasakoja A. Paškovskė.
Šiuo metu atliekamo tyrimo duomenys atskleidžia, kad viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pasiekti aukštus rezultatus, moksleiviams yra nepakankamas skaičiaus pozicinės vertės supratimas. Pasak A. Paškovskės, pradinėse klasėse skaičius dažnai pristatomas kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau giluminis jo suvokimas dažnai lieka nepaliestas, todėl mokiniai painioja, kur galima taikyti tam tikras taisykles.
„Vieno universalaus ir visiems tinkamo mokymosi proceso nėra, nes mokiniai labai skirtingi. Nors ir norėtųsi, kad visi klasėje mokytųsi vienodu tempu ir pasiektų puikius rezultatus, realybė – kitokia. Dėl to reikia atsisakyti iliuzijos apie vienintelį teisingą pamokos planą ar metodą, o labiau susitelkti į tai, ką galima padaryti mokytojams, tėvams ir vaikams dirbant kartu“, – kalba A. Paškovskė.
Investicija į švietimo ateitį
 Asta Paškovskė |
|---|
A. Paškovskės sukaupta praktinė patirtis, dirbant mokykloje, ir doktorantūros studijos padeda tirti ir gerinti ugdymo procesus Lietuvoje. Pasak jos, studijos suteikia ne tik metodologinį pagrindą, bet ir stiprų bendrystės jausmą.
„Moksliniai tyrimai reikalauja daug disciplinos ir nuoseklumo. Ši patirtis suformavo norą gilintis į mokinių mąstymo procesus – kaip jie mokosi, kaip supranta, kaip klysta. Tai leidžia ne tik analizuoti, bet ir formuoti ugdymo turinį, paremtą tikslia mokinių elgesio ir mąstymo analize. Šie tyrimai – viena svarbiausių investicijų į švietimo ateitį, užtikrinant, kad kiekvienas mokinys būtų pastebėtas, išgirstas, palaikytas“, – teigia A. Paškovskė.
Reikšmingos patirties atliekant tyrimą KTU doktorantė parsivežė iš stažuotės Lundo universitete Švedijoje ir SWPS universitete, Lenkijoje. Ten ji gilinosi į žvilgsnio sekimo metodologiją, jos raidą ir šių duomenų apdorojimo ypatumus. Pasak A. Paškovskės, toks tyrimo metodas reikalauja daug laiko, kruopštumo ir nuolatinio mokymosi.
„Bet taip pat tai – unikali galimybė pažinti mokinių mąstymą geriau nei įprastais metodais. Itin vertinu kolegų iš kitų šalių bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi, nes tokiu būdu galima identifikuoti temas, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio. Tikiu, kad ugdymo programos turi būti grindžiamos empiriniais tyrimais, nors tai ilgas ir resursų reikalaujantis procesas“, – priduria ji.
