Milžiniškas asmens duomenų kiekis, kurį socialinių tinklų platformos surenka iš milijardų vartotojų, šiandien tampa ne tik tikslinės reklamos, bet ir sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto (DI) kuru. JAV Federalinė prekybos komisija savo ataskaitoje atskleidė, kad tokios milžinės kaip „Meta“, „YouTube“ ir „TikTok“ vykdo „platų vartotojų sekimą“, kaupia informaciją net apie nepilnamečius.
Milžiniškas asmens duomenų kiekis, kurį socialinių tinklų platformos surenka iš milijardų vartotojų, šiandien tampa ne tik tikslinės reklamos, bet ir sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto (DI) kuru. JAV Federalinė prekybos komisija (FPK) savo ataskaitoje atskleidė, kad tokios milžinės kaip „Meta“, „YouTube“ ir „TikTok“ vykdo „platų vartotojų sekimą“, kaupia informaciją net apie nepilnamečius. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, pastebi, kad socialiniai tinklai žmonėms davė antrą darbą, apie kurį net nežinote ir už kurį jums niekada nemokės.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak D. Povilaičio, algoritmai jau nebe stebi mus iš šono, o aktyviai naudoja vartotojų duomenis savo tikslams, ir šis virsmas vyksta daugeliui nepastebimai. Anot jo, tai yra tendencija, kurią iš pradžių kuždėjo profesinė intuicija, o dabar jau garsiai patvirtina ir konkretūs tyrimų duomenys.
„Anksčiau algoritmui užteko stebėti, ką žmonės mėgsta, o dabar jo tikslas – skatinti vartotojus gaminti turinį. Šiandien algoritmas tapo psichologu, kuris ne visad, o dažniausiai niekada neveikia jūsų naudai. Jis tiksliai žino, koks pagyrimas, „patiktukas“ ar komentaras suteiks jums gerų emocijų, ir taip efektyviai dresuoja žmones dalintis vis daugiau turinio“, – sako D. Povilaitis.
JAV Federalinė prekybos komisija (angl. Federal Trade Commission) dar 2024 m. tyrime pranešė nustačiusi, jog kelios socialinių tinklų bendrovės plačiai sekė savo vartotojus, įskaitant nepilnamečius, ir rinko bei dalijosi dideliu asmeninės informacijos kiekiu.
Atskleista, kad devynios bendrovės, tarp jų – „Meta“, „YouTube“ ir „TikTok“, rinko ir naudojo vartotojų duomenis. Pasak ataskaitos, šie socialiniai tinklai, kurie daugiausia siūlo nemokamas paslaugas, pelnėsi iš duomenų, nukreipdavo vartotojus į reklamą, pritaikytą konkretiems vartotojams pagal demografinius rodiklius. Bendrovės taip pat nesugebėjo apsaugoti vartotojų, ypač vaikų ir paauglių.
FPK nurodė, kad tyrimą pradėjo beveik prieš penkerius metus, taip siekė pirmą kartą visapusiškai išanalizuoti neskaidrią kai kurių didžiausių interneto platformų, kurios iš vartotojų duomenų sukūrė daugiamilijardinius reklamos verslus, verslo praktiką.
Anot D. Povilaičio, dirbtinis intelektas mokosi iš duomenų taip, kaip žmogus – iš patirties. Kad galėtų atpažinti emocijas, nuotaikas bei kalbos niuansus, DI reikia didelio kiekio realaus žmonių elgesio pavyzdžių.
„Būtent čia įsitraukia socialiniai tinklai – jie kasdien generuoja trilijonus duomenų vienetų: nuo teksto ir vaizdų iki reakcijų, laiko, praleisto prie įrašų, ir net emocinių užuominų komentaruose. Visa tai tampa mokomąja medžiaga DI modeliams, kurie analizuoja, kaip žmonės komunikuoja, reaguoja ir priima sprendimus. Kitaip tariant, mūsų skaitmeninis gyvenimas socialiniuose tinkluose – tai nematomas laboratorinis laukas, iš kurio DI semiasi žinias, kad taptų „žmogiškesnis“, – pastebi „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.
Kodėl verta per daug apie save neatskleisti?
D. Povilaičio apibūdintą mechanizmą, kai algoritmas tampa „psichologu“, naujausiame 2025 m. tyrime patvirtina ir mokslininkai Le Cheng bei Yijin Guo (2025). Jų teigimu, kiekvienas veiksmas socialiniuose tinkluose – nuo „patiktuko“ iki pasidalijimo – klijuoja mums nematomą „skaitmeninę etiketę“. Laikui bėgant, šios etiketės susijungia į detalų psichologinį profilį, kuris leidžia algoritmams ne tik nuspėti, bet ir formuoti vartotojų norus, išnaudojant asmenines silpnybes. Tyrėjai pabrėžia, kad dabartiniai sutikimai, kuriuos žmonės duoda pažymėdami varnelę, yra tik formalumas, neapsaugantis nuo algoritminio profiliavimo.
„Pirmiausia, skirkite 15 minučių ir kruopščiai peržiūrėkite savo socialinių tinklų privatumo nustatymus. Atjunkite viską, kas nebūtina, pavyzdžiui, nesidalinkite savo lokacija, apribokite prieigas, kurias esate suteikę trečiųjų šalių programėlėms. Prieš spausdami „patinka“ ar dalindamiesi, paklauskite savęs, kokią „etiketę“ šis veiksmas jums klijuoja ir ar tikrai norite maitinti algoritmą šia informacija“, – pataria ekspertas.
Pasak D. Povilaičio, efektyviai apsisaugoti nuo algoritmų manipuliacijų galima derinant patikimą technologinę apsaugą ir sąmoningą pačių vartotojų elgesį. Ieškantiems papildomo saugumo jis pataria pasidomėti specialiais sprendimais, tokiais kaip „Telia Safe“ programėlė, kuri, sukurta su Suomijos kibernetinio saugumo lydere „F-Secure“, leidžia vienoje vietoje valdyti kitų programėlių prieigas prie jūsų asmeninių duomenų.
Tačiau ekspertas pabrėžia, kad technologinė apsauga yra tik viena medalio pusė. Kita, ne mažiau svarbi, dalis – mūsų sąmoningumas. Kiekvienas jūsų „patiktukas“ ar komentaras yra balsas, nurodantis platformai, kokio turinio norime daugiau. Ignoruodami manipuliacijas ir žemos kokybės turinį, mes siunčiame aiškų signalą, kad vertiname kokybę, o ne kiekybę. Nors vieno žmogaus pasirinkimas atrodo menkas, milijonams elgiantis atsakingai, galime priversti platformas keistis ir kurti aplinką, kuri tarnautų žmonėms, o ne tik siektų iš jų pasipelnyti.
„Pirmiausia, atsispirti algoritmo vilionėms reiškia išsaugoti savo autentiškumą. Algoritmas veikia pagal vidutinybės formulę – jis skatina kurti tokį turinį, kuris patiktų kuo platesnei auditorijai, taip versdamas visus tapti panašiais. Nepasiduodami pagundai vaikytis „patiktukų“ ir kurdami tai, kas prasminga jums, o ne tai, kas populiaru, jūs apsaugote savo unikalumą. Tai yra pasirinkimas būti asmenybe, o ne tiesiog dar vienu duomenų tašku, kurį sistema gali lengvai nuspėti ir valdyti“, – apibendrina D. Povilaitis.
