Kas nutinka, kai viena didžiausių pasaulio ekonomikų tyliai, bet ryžtingai žengia žingsnį, kurio niekas dar nedrįso žengti? Kinija 2024 metų birželį pasauliui parodė, kad branduolinė energetika gali būti ne tik galinga, bet ir kitaip saugi. Torio pagrindu veikiantis reaktorius ir tai ne teorija, ne projektas, o veikianti realybė Gobio dykumos viduryje.
Kas nutinka, kai viena didžiausių pasaulio ekonomikų tyliai, bet ryžtingai žengia žingsnį, kurio niekas dar nedrįso žengti? Kinija 2024 metų birželį pasauliui parodė, kad branduolinė energetika gali būti ne tik galinga, bet ir kitaip saugi. Torio pagrindu veikiantis reaktorius ir tai ne teorija, ne projektas, o veikianti realybė Gobio dykumos viduryje.
Tai nėra dar viena pramonės pažanga, kurios nesuprasime, nes šis įvykis liečia mus visus. Tai ne tik apie elektrą, o apie švaresnę ateitį, apie planetą, kurios ištekliai senka, apie tai, ar sugebėsime išgyventi negriaudami to, kas mus palaiko. Kinijos naujasis išlydytos druskos reaktorius (TMSR-LF1) yra tarsi atsakymas į klausimą, kurio pasaulis seniai bijojo užduoti: ar įmanoma branduolinė energija be didelės grėsmės?
Pirmą kartą istorijoje eksperimentinis reaktorius ne tik pasiekė pilną galią, bet ir sugebėjo pakeisti kurą neišjungdamas sistemos. Ši technologinė pergalė žymi lūžio tašką, kuris gali perrašyti energetikos taisykles visame pasaulyje.
Kas išvis tas toris ir kuo jis ypatingas?
Torį, kaip ir uraną, galima naudoti branduolinėje energijoje. Bet jis kur kas gausesnis gamtoje, jo atsargos paskaičiuotos ilgiems šimtmečiams. Tačiau tai yra tik pradžia. Skirtingai nei uranas, toris nereikalauja sodrinimo, jis pats savaime nėra skaldomasis, o tai reiškia, kad jo radioaktyvumas yra gerokai mažesnis.
Didžiausias privalumas – saugumas. Torio reakcijos nepasiekia kritinio išsilydymo ribos taip lengvai, kaip urano. Kitaip sakant, joks Černobylio scenarijus čia neįmanomas. Nėra grėsmės dėl sprogimų, nėra būtinybės turėti milžinišką slėgio kontrolę.
Kinijos TMSR-LF1 reaktorius naudoja išlydytą druską kaip kuro nešėją ir aušinimo skystį. Tai leidžia veikti aukštesnėje temperatūroje ir esant žemesniam slėgiui. Tokia konstrukcija mažina ne tik nelaimių riziką, bet ir radioaktyviųjų atliekų kiekį.
Kodėl būtent Gobio dykuma?
Kai įsivaizduoji pažangiausią pasaulio reaktorių, galvoje greičiausiai iškyla vaizdas iš futuristinio miesto. Bet Kinija pasirinko Gobio dykumą, vietą, kur niekas negyvena, kur aplink tik smėlis ir ramybė ir tai ne atsitiktinumas.
Reaktoriui tokio tipo aplinka yra privalumas. Jokios rizikos gyventojams, net jei kiltų nenumatyta situacija. Be to, tokia izoliacija leidžia lengviau kontroliuoti infrastruktūrą, transportavimą, o karšta ir sausa aplinka idealiai tinka išlydytos druskos sistemoms.
Tuo pačiu tai simboliška, kad net ir pačioje tuščiausioje vietoje įmanoma sukurti energiją, kuri maitintų miestus, pramonę, žmones be žalos aplinkai.
Reaktorius, kuris veikia be sustojimo
Pasaulyje nėra nieko panašaus į tai, ką Kinija padarė 2024 metų spalį. Perkrautas kuras be reaktoriaus išjungimo. Tai reikšmingas žingsnis technologinėje evoliucijoje, kuris rodo, kad torio sistema gali ne tik veikti, bet ir būti praktiška, ilgaamžė bei ekonomiška.
Šis reaktorius gamina vos 2 megavatus šilumos, nors nedaug, bet tai tik prototipas. Jo tikslas yra parodyti, kad sistema veikia. Ir tai jau padaryta. Aptiktas protaktinis-233, reikalingas tarpinis elementas, įrodo, kad torio grandinė veikia, ir ateityje gali būti lengvai pritaikoma didesniu mastu.
„Jei ši technologija bus išvystyta iki pramoninio lygio, pasaulis gali pamiršti urano priklausomybę. Tai ne utopija, o realus posūkis visos žmonijos energetiniame kelyje“, – sako branduolinės fizikos ekspertas Mindaugas.
Ar tai pabaigos pradžia senajai energetikai?
Dabartinės branduolinės jėgainės yra didelės, brangios, rizikingos. Dėl jų statybos vyksta politiniai ginčai, dėl jų atliekų, kurios veda į ekologines krizes. Torio technologija siūlo sprendimą, kurio seniai reikėjo: maža, saugi, švari.
Kinija pirmoji, bet ne paskutinė. Tokios šalys kaip Norvegija, Indija, net Kanada jau domisi torio pagrindu veikiančiais reaktoriais. Jei eksperimentas pasiteisins, 2030 metais galime turėti pasaulį, kuriame elektra bus pigesnė, švaresnė, o radioaktyvios atliekos taps istorijos dalis. Technologija, kuri iš pradžių atrodė neįgyvendinama, dabar veikia.
Ir tai verčia visą pasaulį galvoti iš naujo: galbūt vienas reaktorius Gobio dykumoje dar nepakeis pasaulio, bet jis parodė, kad galima. Kad galima išgauti energiją be pavojaus, be priklausomybės nuo nestabilių urano rinkų, be radioaktyvių tiksinčių bombų. Šiandien tai dar tik pradžia, bet jei istorija mus ko nors moko, tai didžiausi pokyčiai prasideda tyliai.
