Atrodo, kad socialiniai tinklai lyg natūraliai įsiliejo į kasdienybę, bet iš tiesų jie stipriai keičia mūsų įpročius, vertybes ir net psichinę sveikatą. Didžioji problema ta, kad socialiniai tinklai dažnai pateikiami kaip paprasta, nekalta pramoga – greitas būdas praleisti laiką. Tačiau už nuolat kintančių įrašų, žinučių ir patiktukų slypi sudėtingi algoritmai, sukurti tam, kad kuo ilgiau laikytų mus prie ekranų.
Šiandien turbūt sunkiai rastume žmogų, kuris nebūtų bent kartą per dieną prisijungęs prie socialinio tinklo. „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“ – visos šios platformos tapo ne tik pramogų, bet ir bendravimo, darbo ar net saviraiškos erdve. Tačiau kartu su visais privalumais atkeliauja ir pavojai, kurių dažnas nesusimąsto.
Atrodo, kad socialiniai tinklai lyg natūraliai įsiliejo į kasdienybę, bet iš tiesų jie stipriai keičia mūsų įpročius, vertybes ir net psichinę sveikatą. Didžioji problema ta, kad socialiniai tinklai dažnai pateikiami kaip paprasta, nekalta pramoga – greitas būdas praleisti laiką.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau už nuolat kintančių įrašų, žinučių ir patiktukų slypi sudėtingi algoritmai, sukurti tam, kad kuo ilgiau laikytų mus prie ekranų. Daugelis vartotojų nė nesusimąsto, kaip lengvai šios platformos gali paveikti nuotaiką, požiūrį į save ir pasaulį. Ypač pažeidžiami tampa vaikai bei paaugliai, kurių psichika dar tik formuojasi.
Socialiniai tinklai turi jėgą sujungti žmones iš viso pasaulio, bet taip pat jie gali tapti įrankiu manipuliacijoms, netikros informacijos platinimui, emociniam spaudimui ir net savivertės griovimui. Suprasti šiuos pavojus svarbu kiekvienam, nes tik žinodami galime apsaugoti save ir savo artimuosius nuo žalos, kuri kartais pasirodo tik po ilgo naudojimosi.
Priklausomybė nuo dėmesio ir greitų emocijų
Vienas iš labiausiai nepastebimų, bet pavojingų socialinių tinklų poveikių – priklausomybė nuo nuolatinio dėmesio ir teigiamų emocijų pliūpsnių. Patiktukai, komentarai, dalijimaisi, visa tai sukuria iliuziją, kad esame reikalingi, pastebėti, vertinami. Kiekvienas gautas like ar žinutė išskiria dopaminą, tą patį cheminį junginį, kuris susijęs su malonumo jausmu.
Tai iš dalies paaiškina, kodėl tiek daug žmonių jaučiasi blogai, jei jų nuotrauka nesulaukia laukiamo skaičiaus reakcijų. Žmogaus savivertė pamažu ima priklausyti nuo kitų nuomonės ir įvertinimo. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekaltas reiškinys, ilgainiui tai gali sukelti nerimą, depresiją, nuolatinį nepilnavertiškumo jausmą.
Svarbu suvokti, kad socialiniai tinklai dažnai vaizduoja idealizuotą realybę. Kiekviena tobula nuotrauka, dailus profilis ar sėkmės istorija dažnai slepia nepapasakotas kovas, nesėkmes ir kasdienybės rūpesčius. Tad lyginti save su socialiniuose tinkluose matomais vaizdais yra ne tik neteisinga, bet ir žalinga.
Dezinformacija ir manipuliacija
Kitas rimtas pavojus – neteisingos informacijos plitimas. Socialiniai tinklai tapo vieta, kur greitai ir be didelės atsakomybės plinta įvairiausi gandai, sąmokslo teorijos ir net tyčia kuriamos melagienos. Tai neatsiejama nuo algoritmo logikos: emocingas, šokiruojantis turinys plinta daug greičiau nei ramūs ir tikslūs faktai.
Vartotojams dažnai pristatoma informacija, kuri atitinka jų pačių pažiūras ir įsitikinimus. Taip susidaro vadinamieji informaciniai burbulai, kuriuose girdime tik tai, kas patvirtina mūsų nuomonę. Tai skatina visuomenės susiskaldymą, nes žmonės vis rečiau susiduria su skirtingomis nuomonėmis ir tampa vis mažiau linkę į diskusiją ar kompromisą.
Labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą: nepriimti visko, kas matoma socialiniuose tinkluose, kaip grynos tiesos. Patikrinti šaltinius, pasidomėti, kas stovi už tam tikro įrašo ir tai turėtų tapti natūraliu įpročiu kiekvienam vartotojui.
Privatumo iliuzija
Nors socialiniai tinklai dažnai žada, kad gali valdyti, kas mato tavo įrašus, realybė kiek niūresnė. Kiekvienas pasidalintas nuotraukos kadras, kiekviena žinutė, kiekvienas patiktukas kuria tavo skaitmeninį pėdsaką, kuris išlieka ilgiau nei gali pagalvoti.
Net ištrintas įrašas gali būti kažkur išsaugotas, nukopijuotas, persiųstas. Be to, socialiniai tinklai renka daugybę duomenų apie mūsų įpročius, pomėgius, net nuotaikas. Ši informacija vėliau naudojama reklamos tikslais arba, blogiausiu atveju, gali patekti į trečiųjų šalių rankas.
Privatumo praradimas vyksta tyliai ir dažnai vartotojas to nė nepastebi, kol pasekmės nepasireiškia pačiu nemaloniausiu būdu. Todėl būtina sąmoningai valdyti savo skaitmeninį elgesį: riboti, kokią informaciją dalinamės, kritiškai vertinti, kam suteikiame prieigą prie savo duomenų. Geriau du kartus pagalvoti prieš paspaudžiant „publikuoti“.
