Elektronika.lt
 2024 m. birželio 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 18 d. 20:27
Kibernetinio saugumo ekspertas: visada turėkite grynųjų ir eikite į tikrus pasimatymus
Birželio 18 d. 18:23
Vasaros karščiai: kaip išmanieji namai leidžia lengviau prisitaikyti?
Birželio 18 d. 16:23
Žaidžiate kompiuterinius žaidimus? Lengviau susirasite darbą
Birželio 18 d. 14:33
BMW atnaujino sportiškąjį „M2“ modelį – variklio galia sieks 480 AG
Birželio 18 d. 12:12
Nemirtingumo paieškos: šimtas tablečių, kraujo vartojimas ir bandymas persikelti į kompiuterį
Birželio 18 d. 10:28
Lietuvos audiosensorinė biblioteka siūlo ELVIS programėles negalintiems skaityti įprastai
Birželio 18 d. 08:12
Kinijos Mėnulio misijai – europietiški prietaisai: ar šis bedradarbiavimas turi ateitį? (1)
Birželio 17 d. 20:28
„Apple“ naujienų pristatymas: pirmieji Baltijos šalyse pradžiuginti lietuviai ir pažangūs DI sprendimai
Birželio 17 d. 18:54
Užsienio verslai planuoja gausias investicijas Lietuvoje: kokie startuoliai juos žavi?
Birželio 17 d. 16:22
Perspėja apie naujus finansinio sukčiavimo būdus: kaip nepakliūti į nusikaltėlių pinkles
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
BeamNG Mods
BeamNG Cars,
BeamNG Trucks,
BeamNG Maps
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Didžiausia požeminė laboratorija CERN: nuo vėžio gydymo terapijų iki interneto atradimo

Publikuota: 2024-05-24 08:51
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Karolina Panto
Inf. šaltinis: LRT Klasikos laida „Šviesi ateitis“, LRT.lt

„CERN laboratorijoje yra kuriama kažkas didesnio už ekonominius ir teritorinius interesus“, – tikina dr. Mindaugas Šarpis. LRT KLASIKOS laidoje „Šviesi ateitis“ dalelių fizikas pasakoja, kaip veikia didžiausia pasaulio laboratorija ir kodėl ten vykdomiems tyrimams prireikė mokslininkų iš visos Europos.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

„CERN laboratorijoje yra kuriama kažkas didesnio už ekonominius ir teritorinius interesus“, – tikina dr. Mindaugas Šarpis. LRT KLASIKOS laidoje „Šviesi ateitis“ dalelių fizikas pasakoja, kaip veikia didžiausia pasaulio laboratorija ir kodėl ten vykdomiems tyrimams prireikė mokslininkų iš visos Europos.

Didžiausia požeminė laboratorija CERN: nuo vėžio gydymo terapijų iki interneto atradimo
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

CERN – milžiniška laboratorija ant žemės ir po ja

Dr. M. Šarpis tikina, kad keliais sakiniais apibūdinti didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją yra neįmanoma. Anot jo, Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūręs centras yra bendras Europos mokslininkų bendruomenės projektas.

„Žmonės įsivaizduoja, kad kalbėdami apie CERN, kalbame apie didelę laboratoriją – didelę infrastruktūrą, mažą miestelį. Tačiau CERN yra daug daugiau, nei fizinė infrastruktūra, tai yra didžiulė administracinė infrastruktūra, 23 šalių bendra iniciatyva, kur sprendimai priimami demokratiniu būdu“, – sako M. Šarpis.

CERN dydį M. Šarpis prilygina Marijampolei. Jis pasakoja, kad centre yra įkurtos mokslininkų tyrimams skirtos bazės, kuriose gali susirinkti iki 30 tūkst. tyrėjų, tačiau svarbiausias CERN objektas randasi po žeme.

„Aš ir mano grupė Vilniuje, esame su CERN susieti mokslininkai, tačiau ten [į CERN] vykstame tik specialiomis progomis. Įdomiausi dalykai vyksta po žeme, 100 m po žeme yra didysis hadronų (elementariųjų dalelių tipas – LRT) greitintuvas – didžiausias žmonijos istorijoje sukurtas aparatas“, – priduria jis.

Anot M. Šarpio, dalelių greitintuvas yra didžiausias Europos inžinerinis projektas, subūręs ir suvienijęs mokslininkus iš skirtingų šalių dirbti prie vieno tikslo, viena iš įsitraukusių šalių yra ir Lietuva. Dr. M. Šarpis pabrėžia, kad mokslininkų sambūrio ir CERN tikslas – fundamentalusis mokslas.

„Tyrimai, kuriuos mes atliekame, yra fundamentalūs ir labai sudėtingi. Panašios laboratorijos buvo sukurtos Amerikoje, tačiau Europa negalėjo konkuruoti šioje rinkoje, todėl buvo įkurtas CERN. Tai yra mokslas taikai, kuriame nėra atliekami militaristiniai tyrimai, atliekamas tik fundamentalus mokslas (...). Yra statoma kažkas didesnio už ekonominius, teritorinius interesus. CERN veikia kaip taikos ir tarptautinio mokslo ambasadorė“, – sako jis.

Kaip ir bet koks kitas didelių investicijų reikalaujantis projektas, taip ir CERN susilaukia kritikos dėl milijardą siekiančio kasmetinio biudžeto. Tačiau M. Šarpis atsako, kad CERN biudžetu nesiskiria nuo vidutinio Europos universiteto biudžeto dydžio, o vienam Europos Sąjungos (ES) piliečiui per mėnesį kainuoja mažiau nei kavos puodelis kavinėje.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra atlikti kokybiškus mokslinius tyrimus. Kai įsivelia dideli pinigai, visada atsiranda skepticizmas. (...) CERN biudžetas yra vidutinio Europos universiteto lygio. Kiekvienas ES pilietis už CERN moka tarp 1 euro ir 3 eurų“, – tikina fizikas.

Ką veikia CERN mokslininkai?

M. Šarpis ir jo komanda CERN dirba su eksperimentu LHCb. Be jo – CERN turi dar tris didelius eksperimentus: ATLAS, CMS, ALICE.

„Visi eksperimentai yra skirtingi (...) LHCb yra unikalus eksperimentas, kuris stebi dalelių skilimus, vykstančius labai arti protonų (dalelės kartu su neutronais sudarančios atomo branduolį – LRT) susidūrimo taško, stebėjimo kampas yra mažas. Kiti eksperimentai yra apgaubiantys dalelių susidūrimo tašką, stebintys viską aplink. ATLAS ir CMS stebi, kaip dalelės skrenda į visas puses, mes žiūrime, kaip dalelės skrenda į priekį“, – aiškina dr. M. Šarpis.

Fizikas teigia, kad eksperimentas reikalauja didelių kompiuterinių resursų, nes žmogus nėra pajėgus apskaičiuoti, pastebėti ir nustatyti protonų skylimo procesų, todėl CERN pradėjo naudoti dirbtinį intelektą anksčiau, nei apie jį sužinojo mokslininkų bendruomenei nepriklausantys žmonės.

„Žmogui stebėti protonų susidūrimą yra misija neįmanoma. Protonai susiduria keturiasdešimt milijonų kartų per sekundę, mes turime registruoti po jų susidūrimų atsiradusias daleles. Keturiasdešimt milijonų kartų per sekundę žmogus nedaug ką gali padaryti. Viskas yra patikėta kompiuteriui – kas su CERN yra įdomu, kad mes naudojame sudėtingiausius kompiuterinius algoritmus, dirbtinį intelektą. Jie CERN pradėti naudoti anksčiau nei jų prireikė kasdieninėje veikloje“, – priduria jis.

CERN atradimai pritaikomi ne tik fizikoje

Onkologinių ligų gydime seniai pradėta naudoti spindulinė terapija. Tačiau anot dr. M. Šarpio, įprastinė spindulinė terapija, švitindama auglį, apšvitina ir kitus organus. CERN laboratorijose yra moduliuojama hadronų terapija, kuri leidžia susifokusuoti į auglį ir nepažeisti kitų organų. Fiziko teigimu, ši terapijos forma jau taikoma Vakarų Europoje, tačiau jo nusivylimu – Lietuva jos taikymui nepasiruošusi.

„Spindulinė terapija yra žmogaus bombardavimas fotonais – aukštos energijos dalelėmis. Gilindami žinias apie daleles, galime saugiau taikyti tokio pobūdžio terapijas (...). CERN laboratorijoje atsirado daug tikslesnė fototerapijos rūšis – hadronų terapija. Taikant šią terapiją, auglį apšaudome ne fotonais, o hadronais – tokiu būdu daleles galime sufokusuoti žymiai tiksliau, jos nepažeidžia odos ir gali būti nutaikomos į konkrečią sritį.

Jei yra gydomas smegenų auglys, tikrai nenorime apšvitinti ir kitų organų, tačiau paprasta švitinimo terapija tai daro, tai yra neišvengiama. Hadronų terapija mums leidžia gydyti atskiras sritis, net kubinių milimetrų tūrio, ši terapija jau taikoma Vakarų Europoje. Tačiau Lietuvoje kol kas egzistuoja nusistatymas, kad tai yra per brangu. Aš taip nemanau, aš manau, kad tai yra reikalinga“, – tikina fizikas.

Mindaugas Šarpis / Asmeninio archyvo nuotr.
Mindaugas Šarpis / Asmeninio archyvo nuotr.

Be medicinos srities, CERN yra pasižymėjęs ir informacinių technologijų srityje. Vienas iš centro mokslininkų yra vadinamas interneto tėvu, kuris sukūrė World Wide Web („www“).

„Prieš didįjį hadronų greitintuvą buvo sukurtas LEP [elektronų ir pozitronų] greitintuvas. (...) Kai egzistavo LEP, buvo pradėta rinkti daug skaitmeninės informacijos, jos kiekis augo ir mokslininkai suprato, kad dviračiu suvežioti savo sukauptą informaciją ir ją perduoti yra nebeoptimalu. Mokslininkai sukūrė infrastruktūrą, kaip informacija būtų galima dalintis: kas yra serveris, kas yra klientas, kas yra informacijos gavėjas, kaip informaciją siųsti ir gauti.

Įdomu tai, kad CERN svarstė, ar apie tokį išradimą verta pranešti visuomenei, tai atrodė tik techninis atradimas. CERN nusprendė internetą atiduoti žmonėms ir iš to netikėtai išaugo naujas reiškinys“, – aiškina dalelių fizikas dr. Mindaugas Šarpis.

Parengė Emilija Balcerytė. Daugiau klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Šviesi ateitis“ įraše.


LRT



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama