Elektronika.lt
 2024 m. birželio 18 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 18 d. 20:27
Kibernetinio saugumo ekspertas: visada turėkite grynųjų ir eikite į tikrus pasimatymus
Birželio 18 d. 18:23
Vasaros karščiai: kaip išmanieji namai leidžia lengviau prisitaikyti?
Birželio 18 d. 16:23
Žaidžiate kompiuterinius žaidimus? Lengviau susirasite darbą
Birželio 18 d. 14:33
BMW atnaujino sportiškąjį „M2“ modelį – variklio galia sieks 480 AG
Birželio 18 d. 12:12
Nemirtingumo paieškos: šimtas tablečių, kraujo vartojimas ir bandymas persikelti į kompiuterį
Birželio 18 d. 10:28
Lietuvos audiosensorinė biblioteka siūlo ELVIS programėles negalintiems skaityti įprastai
Birželio 18 d. 08:12
Kinijos Mėnulio misijai – europietiški prietaisai: ar šis bedradarbiavimas turi ateitį? (1)
Birželio 17 d. 20:28
„Apple“ naujienų pristatymas: pirmieji Baltijos šalyse pradžiuginti lietuviai ir pažangūs DI sprendimai
Birželio 17 d. 18:54
Užsienio verslai planuoja gausias investicijas Lietuvoje: kokie startuoliai juos žavi?
Birželio 17 d. 16:22
Perspėja apie naujus finansinio sukčiavimo būdus: kaip nepakliūti į nusikaltėlių pinkles
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 22 Maps, FS22 Mods
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS22 Trucks
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Paskola internetu
Vartojimo paskola, paskola automobiliui, paskola būsto remontui
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS22 Mods
FS22 Harvesters, FS22 Tractors Mods, FS22 Maps Mods
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
BeamNG Mods
BeamNG Cars,
BeamNG Trucks,
BeamNG Maps
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

KTU prisijungė prie išskirtinės CERN programos: tobulins dujinius detektorius

Publikuota: 2024-05-20 17:41
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1. Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas (KTU MMI) prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1 (angl. Detector Research and Development). Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai.

CERN / KTU nuotr.
CERN / KTU nuotr.

Programoje dalyvauja 160 narių ir programos partnerių.

KTU MMI įnašas DRD1 programoje

KTU MMI direktorius Sigitas Tamulevičius džiaugiasi, kad keletą metų KTU MMI buvo vykdomi Lietuvos Mokslo akademijos (LMA) finansuojami moksliniai tyrimai, kurie itin siejasi su CERN mokslinių tyrimų tematikomiS.Tai ir leido užmegzti ryšius su kolegomis CERN.

Šiais metais startavusi DRD1 programa siekia tobulinti dujinių detektorių technologijas – tai leistų padidinti jų našumą, jautrumą ir funkcionalumą. Pasak S.T amulevičiaus, programa vykdo naujų medžiagų, jutiklių technologijų ir dalelių aptikimo metodų tyrimus, siekiant pagerinti eksperimentų tikslumą ir efektyvumą.

Dujiniai detektoriai plačiai naudojami CERN eksperimentuose dėl jų universalumo, jautrumo ir gebėjimo aptikti įvairių tipų daleles, dažniausiai CERN eksperimentuose, jonizuojančių dalelių aptikimui.

„Šioje programoje MMI mokslo grupė tęs tyrimus, skirtus tobulinti technologiją, kuri sėkmingai naudojama naujo tipo mikrostruktūriniams dujiniams detektoriams (angl. Micro pattern gaseous detectors – MPGD) gaminti“, – sako S. Tamulevičius.

Tolimesniais tyrimais MMI mokslinė grupė siekia tobulinti detektoriaus struktūrą. Pagrindinis tikslas – optimizuoti detektorių struktūrinių elementų geometrinius parametrus ir pasiekti geriausias rezistyvinio sluoksnio elektrines bei mechanines savybes. MMI taip pat siekia sukurti ir vartotojui siūlyti ekonomiškai efektyvius detektoriaus komponentų gamybos ciklus.

„Labai svarbu bendradarbiauti su mūsų programos partneriais – Italijos Branduolinių tyrimų institutu ir CERN Dujinių detektorių plėtros grupe – siekiant išbandyti sukurtų struktūrų pritaikomumą detektoriams ir įvertinti jų efektyvumą. Deja, šiuo metu mūsų mokslo grupė neturi tinkamos techninės įrangos kuriamų detektorių testavimui. Norint atlikti matavimus, reikalingos didesnių matmenų struktūros nei kurtos iki šiol, vykdant fundamentinius tyrimus ir paieškos darbus. Sėkmingo bendradarbiavimo dėka tikimės, kad sugebėsime šį iššūkį įveikti“, – teigia KTU MMI direktorius.

Dujiniai detektoriai – CERN tyrimų pagrindas

S. Tamulevičiaus teigimu, dujiniai detektoriai įrodo savo patikimumą net ekstremaliomis radiacinėmis sąlygomis, nes, skirtingai nei kiti prietaisai, jie demonstruoja nuoseklų ir tikslų veikimą.

KTU komanda CERN, už nugaros dalelių detektoriai / KTU nuotr.
KTU komanda CERN, už nugaros dalelių detektoriai / KTU nuotr.

„Dujiniai detektoriai gali tinkamai veikti netgi ekstremaliomis radiacinėmis sąlygomis ir yra naudojami CERN Didžiojo hadronų kolaiderio (LHC) ir kituose eksperimentuose “, – sako jis.

Pasak KTU MMI direktoriaus, šiuo metu CERN eksperimentuose yra didžiulis detektorių poreikis, nes jų paviršiaus plotai viršija kelis tūkstančius kvadratinių metrų, ir dujiniai detektoriai su nuolat tobulinamomis jų charakteristikomis yra puikus pasirinkimas.

„Dujiniai detektoriai yra nebrangūs, gali veikti esant magnetiniams laukams ir yra atsparūs spinduliuotei. Pasaulinė mokslo bendruomenė vertina šiuos detektorius dėl nuolat tobulėjančių jų erdvinių ir laikinų savybių bei didėjančio registravimo greičio“, – teigia S. Tamulevičius.

Dalelių detektoriai / KTU nuotr.
Dalelių detektoriai / KTU nuotr.

S. Tamulevičiaus teigimu, DRD1 penkerių metų programa yra orientuota į tolimesnį dujinių detektorių tobulinimą.

„DRD1 programos veiklos yra sutelktos į dujinių detektorių tobulinimą, kurie yra susiję su naujų medžiagų, dujų ir konstrukcijų naudojimu, siekiant tobulinti dabartinius, tiek kuriant ateities dujinius detektorius“, – sako KTU MMI direktorius.

Mokslinio bendradarbiavimo perspektyvos

Ateities tyrimų sėkmė labai priklauso nuo bendradarbiavimo su kitomis mokslinėmis grupėmis, kurios veikdamos vienoje programoje papildys vieną kitą turimomis kompetencijomis ir technologijomis, siekiant stiprinti veiklos rezultatus.

„Esame įsitikinę, kad tarptautinis bendradarbiavimas leis mums praplėsti turimas žinias ir efektyviau išnaudoti galimybes, kuriant inovacijas ateityje “, – sako S. Tamulevičius.

S. Tamulevičius džiaugiasi, kad KTU MMI yra pilnateisiai programos nariai, galintys pasiūlyti savo sukauptas žinias ir kurtas technologijas partneriams. Pirmojo grupės susitikimo metu akcentuota, kad KTU MMI sukurto naujo mikrostruktūrinių dujinio detektoriaus koncepcija yra originali bei sulaukė didelio partnerių susidomėjimo.

„Darbai programoje tik prasideda. Viliamės, kad bendradarbiavimas, bendro produkto kūrimas ir vystymas bus naudingas tiek moksline prasme tiek ir tolimesnių projektų vystymui ir įgyvendinimui“, – sako jis.




Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
Farming Simulator 2019 Mods, FS22 Mods, FS22 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama