Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1. Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais.
Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas (KTU MMI) prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1 (angl. Detector Research and Development). Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai.
CERN / KTU nuotr.
Programoje dalyvauja 160 narių ir programos partnerių.
KTU MMI įnašas DRD1 programoje
KTU MMI direktorius Sigitas Tamulevičius džiaugiasi, kad keletą metų KTU MMI buvo vykdomi Lietuvos Mokslo akademijos (LMA) finansuojami moksliniai tyrimai, kurie itin siejasi su CERN mokslinių tyrimų tematikomiS.Tai ir leido užmegzti ryšius su kolegomis CERN.
Šiais metais startavusi DRD1 programa siekia tobulinti dujinių detektorių technologijas – tai leistų padidinti jų našumą, jautrumą ir funkcionalumą. Pasak S.T amulevičiaus, programa vykdo naujų medžiagų, jutiklių technologijų ir dalelių aptikimo metodų tyrimus, siekiant pagerinti eksperimentų tikslumą ir efektyvumą.
Dujiniai detektoriai plačiai naudojami CERN eksperimentuose dėl jų universalumo, jautrumo ir gebėjimo aptikti įvairių tipų daleles, dažniausiai CERN eksperimentuose, jonizuojančių dalelių aptikimui.
„Šioje programoje MMI mokslo grupė tęs tyrimus, skirtus tobulinti technologiją, kuri sėkmingai naudojama naujo tipo mikrostruktūriniams dujiniams detektoriams (angl. Micro pattern gaseous detectors – MPGD) gaminti“, – sako S. Tamulevičius.
Tolimesniais tyrimais MMI mokslinė grupė siekia tobulinti detektoriaus struktūrą. Pagrindinis tikslas – optimizuoti detektorių struktūrinių elementų geometrinius parametrus ir pasiekti geriausias rezistyvinio sluoksnio elektrines bei mechanines savybes. MMI taip pat siekia sukurti ir vartotojui siūlyti ekonomiškai efektyvius detektoriaus komponentų gamybos ciklus.
„Labai svarbu bendradarbiauti su mūsų programos partneriais – Italijos Branduolinių tyrimų institutu ir CERN Dujinių detektorių plėtros grupe – siekiant išbandyti sukurtų struktūrų pritaikomumą detektoriams ir įvertinti jų efektyvumą. Deja, šiuo metu mūsų mokslo grupė neturi tinkamos techninės įrangos kuriamų detektorių testavimui. Norint atlikti matavimus, reikalingos didesnių matmenų struktūros nei kurtos iki šiol, vykdant fundamentinius tyrimus ir paieškos darbus. Sėkmingo bendradarbiavimo dėka tikimės, kad sugebėsime šį iššūkį įveikti“, – teigia KTU MMI direktorius.
Dujiniai detektoriai – CERN tyrimų pagrindas
S. Tamulevičiaus teigimu, dujiniai detektoriai įrodo savo patikimumą net ekstremaliomis radiacinėmis sąlygomis, nes, skirtingai nei kiti prietaisai, jie demonstruoja nuoseklų ir tikslų veikimą.
KTU komanda CERN, už nugaros dalelių detektoriai / KTU nuotr.
„Dujiniai detektoriai gali tinkamai veikti netgi ekstremaliomis radiacinėmis sąlygomis ir yra naudojami CERN Didžiojo hadronų kolaiderio (LHC) ir kituose eksperimentuose “, – sako jis.
Pasak KTU MMI direktoriaus, šiuo metu CERN eksperimentuose yra didžiulis detektorių poreikis, nes jų paviršiaus plotai viršija kelis tūkstančius kvadratinių metrų, ir dujiniai detektoriai su nuolat tobulinamomis jų charakteristikomis yra puikus pasirinkimas.
„Dujiniai detektoriai yra nebrangūs, gali veikti esant magnetiniams laukams ir yra atsparūs spinduliuotei. Pasaulinė mokslo bendruomenė vertina šiuos detektorius dėl nuolat tobulėjančių jų erdvinių ir laikinų savybių bei didėjančio registravimo greičio“, – teigia S. Tamulevičius.
Dalelių detektoriai / KTU nuotr.
S. Tamulevičiaus teigimu, DRD1 penkerių metų programa yra orientuota į tolimesnį dujinių detektorių tobulinimą.
„DRD1 programos veiklos yra sutelktos į dujinių detektorių tobulinimą, kurie yra susiję su naujų medžiagų, dujų ir konstrukcijų naudojimu, siekiant tobulinti dabartinius, tiek kuriant ateities dujinius detektorius“, – sako KTU MMI direktorius.
Mokslinio bendradarbiavimo perspektyvos
Ateities tyrimų sėkmė labai priklauso nuo bendradarbiavimo su kitomis mokslinėmis grupėmis, kurios veikdamos vienoje programoje papildys vieną kitą turimomis kompetencijomis ir technologijomis, siekiant stiprinti veiklos rezultatus.
„Esame įsitikinę, kad tarptautinis bendradarbiavimas leis mums praplėsti turimas žinias ir efektyviau išnaudoti galimybes, kuriant inovacijas ateityje “, – sako S. Tamulevičius.
S. Tamulevičius džiaugiasi, kad KTU MMI yra pilnateisiai programos nariai, galintys pasiūlyti savo sukauptas žinias ir kurtas technologijas partneriams. Pirmojo grupės susitikimo metu akcentuota, kad KTU MMI sukurto naujo mikrostruktūrinių dujinio detektoriaus koncepcija yra originali bei sulaukė didelio partnerių susidomėjimo.
„Darbai programoje tik prasideda. Viliamės, kad bendradarbiavimas, bendro produkto kūrimas ir vystymas bus naudingas tiek moksline prasme tiek ir tolimesnių projektų vystymui ir įgyvendinimui“, – sako jis.
