Prieš milijardus metų Marsas buvo daug drėgnesnis ir tikriausiai šiltesnis nei dabar. Tačiau mokslininkai vis dar nesutaria, kada tiksliai ir kodėl tai pasikeitė. NASA marsaeigis „Curiosity“ pradėjo naujo Raudonosios planetos regiono tyrimus, galinčius padėti išsiaiškinti, kada Marsas galutinai išdžiuvo, skelbia NASA.
Prieš milijardus metų Marsas buvo daug drėgnesnis ir tikriausiai šiltesnis nei dabar. Tačiau mokslininkai vis dar nesutaria, kada tiksliai ir kodėl tai pasikeitė. NASA marsaeigis „Curiosity“ pradėjo naujo Raudonosios planetos regiono tyrimus, galinčius padėti išsiaiškinti, kada Marsas galutinai išdžiuvo, skelbia NASA.
„Curiosity“ atvyko į Gediz Vallis kanalą / NASA / JPL-Caltech nuotr.
Marsą tyrinėjantis „Curiosity“ neseniai pasiekė Gediz Vallis kanalą – vingiuotą, į gyvatę panašų darinį, kurį, manoma, išraižė senovinė upė. Tačiau roverio surinktus duomenis analizuojantys tyrėjai ieškos įrodymų, kurie leistų suprasti, kaip iš tiesų šis kanalas buvo įrėžtas pamatinėje uolienoje.
Gediz Vallis šlaitai pakankamai statūs, todėl nepanašu, kad kanalą galėjo suformuoti vėjas. Tačiau drėgnos, greitai judančios nuošliaužos arba upė, nešanti akmenis ir nuosėdas, galėjo turėti pakankamai energijos išgraužti uolienas. Toks susiformavęs kanalas palaipsniui užsipildė rieduliais ir kitomis nuolaužomis.
„Curiosity“ kelias į Gediz Vallis kanalą / NASA / JPL-Caltech nuotr.
Nuo 2014 m. „Curiosity“ tyrinėja Šarpo kalno papėdę. Keičiantis Marso klimatui, apatinėje kalno dalyje dalyje esantys sluoksniai formavosi milijonus metų, todėl, pasitelkdami marsaeigį, mokslininkai gali tirti, kaip čia laikui bėgant keitėsi tiek vandens, tiek gyvybei reikalingų cheminių medžiagų kiekiai.
Spėjama, kad vėjas ir vanduo suformavo apatinės Šarpo kalno dalies nuosėdinius sluoksnius, o erozija juos nušlifavo ir atidengė šiandien matomus klodus. Tik pasibaigus šiems ilgai trukusiems procesams ir itin sausiems laikotarpiams, pavertusiems Šarpo kalno paviršių smėlio dykuma, galėjo būti įrėžtas Gediz Vallis kanalas.
„Curiosity“ atvyko į Gediz Vallis kanalą / NASA / JPL-Caltech nuotr.
„Jei kanalą ar [jame esančių] nuolaužų krūvą suformavo skystas vanduo, tai tikrai būtų įdomu. Tai reikštų, kad pakankamai vėlyvu Šarpo kalno istorijos etapu – po ilgo sausringo laikotarpio – vanduo sugrįžo ir jo buvo daug“, – sakė su „Curiosity“ projektu dirbantis mokslininkas Ashwinas Vasavada iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Pietų Kalifornijoje.
Toks paaiškinimas atitiktų vieną iš netikėčiausių atradimų, anksčiau padarytų „Curiosity“ tyrinėjant Šarpo kalną – kad vanduo Marse tai atsirasdavo, tai pradingdavo o ne palaipsniui išnyko planetai sausėjant. Šiuos ciklus liudija purvo plyšiai, seklūs sūrūs ežerai ir tiesiai po kanalu esantys kataklizminiai nuolaužų srautai, kurie susikaupė ir suformavo plačiai nusidriekusią Gediz Vallis keterą.
