Ketvirtadienio rytą NASA erdvėlaivis „Juno“ praskriejo per 352 km nuo Jupiterio palydovo Europos paviršiaus. Tai artimiausias žmonijos žvilgsnis į šį užšalusį pasaulį per daugiau nei 20 metų. Misija „Juno“ startavo 2011 m., kad ištirtų didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį.
Ketvirtadienio rytą NASA erdvėlaivis „Juno“ praskriejo per 352 km nuo Jupiterio palydovo Europos paviršiaus. Tai artimiausias žmonijos žvilgsnis į šį užšalusį pasaulį per daugiau nei 20 metų.
Misija „Juno“ startavo 2011 m., kad ištirtų didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį.
Po to, kai 2021 m. sėkmingai užbaigė pagrindinę misiją, „Juno“ komanda zondą panaudojo Jupiterio mėnulių, įskaitant Europą, Ganimedą ir Ijo, pažinimui.
Ketvirtadienio praskridimo metu „Juno“ atliko svarbius stebėjimus apie Europą, įskaitant didelės raiškos jos paviršiaus nuotraukas.
Sudėtingą, ledu padengtą Jupiterio mėnulio Europa paviršių užfiksavo NASA kosminis aparatas „Juno“, 2022 m. rugsėjo 29 d. praskriejęs pro jį. Artimiausio priartėjimo metu erdvėlaivis priartėjo maždaug 352 km atstumu. / NASA/JPL-Caltech/SWRI/MSSS
„Juno“ čia lankėsi po NASA kosminio zondo „Galileo“, kuris paskutinį kartą prie Europos praskrido 2000 m.
„Ši pirmoji nuotrauka – tai tik žvilgsnis į nuostabius naujus mokslinius duomenis, kuriuos gausime iš viso „Juno“ prietaisų ir jutiklių rinkinio, gautų praskridus virš ledinės palydovo plutos“, – pranešime spaudai sakė „Juno“ pagrindinis tyrėjas Skotas Boltonas.
Pirmieji neapdoroti „Juno“ priartėjimo prie Europos vaizdai į Žemę pradėti siųsti ketvirtadienio popietę.
Šios šviežios nuotraukos kartu su dešimtmečių senumo kosminio aparato „Galileo“ padarytomis nuotraukomis suteikia svarbių įžvalgų apie užšalusį pasaulį.
„Juno“ buvo Europos šešėlyje, tačiau nuo Jupiterio atsispindintys saulės spinduliai suteikė pakankamai šviesos, kad zondo kamera galėtų užfiksuoti vaizdus.
Neapdoroti „Juno“ padaryti Europos vaizdai. / NASA/JPL/DLR/SwRI / MSSS
Viršuje matomas neapdorotas zondo „Juno“ vaizdas, darytas rugsėjo 29 d. Jame matyti ilgi linijiniai įtrūkimai ir keteros, kertančios palydovo paviršių.
Apdoroję naujuosius vaizdus, mokslininkai tikisi, kad palyginę juos su ankstesnių misijų darytomis Europos nuotraukomis, galės atskleisti, kaip ledinis palydovas pasikeitė per dešimtmečius.
Europą dengia ledo apvalkalas, kurio storis, kaip manoma, yra 15-25 kilometrai.
Astronomai mano, kad po storu lediniu paviršiumi slepiasi sūrus vandenynas, kurio gylis siekia iki 160 km. Tai labai svarbus aspektas ieškant gyvybės už Žemės ribų, nes skystas vanduo yra viena iš esminių visų gyvų organizmų sudedamųjų dalių.
Priartintas Jupiterio palydovo Europos paviršiaus vaizdas / NASA nuotr.
Ankstesnių misijų metu buvo pastebėti vandens garų pliūpsniai, besiveržiantys pro šį užšalusį apvalkalą. „Juno“ komanda vis dar apdoroja ketvirtadienio skrydžio vaizdus, tačiau mokslininkai tikisi, kad jie užfiksavo iš Europos paviršiaus besiveržiančius vandens garų pliūpsnius, rašo „Business Insider“.
Tai, ką „Juno“ sužinos iš šio praskriejimo, galėtų padėti būsimoms misijoms, įskaitant NASA zondą „Europa Clipper“, kuris turėtų būti paleistas 2024 m. su tikslu gautų daugiau duomenų apie po ledine pluta esantį vandenyną ir jo sąveiką su paviršiumi.
