Mūsų gyvenimas be technologijų neįsivaizduojamas. Kasdien naudojamės naujausiais išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais, per kelias sekundes galime susijungti, būdami bet kurioje pasaulio vietoje. Technologijų taikymas suteikia daug pranašumų. Vienas iš jų, galbūt mažiau žinomas, yra tas, kad galima geriau apsaugoti laukinę gamtą. 
Mūsų gyvenimas be technologijų neįsivaizduojamas. Kasdien naudojamės naujausiais išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais, per kelias sekundes galime susijungti, būdami bet kurioje pasaulio vietoje. Technologijų taikymas suteikia daug pranašumų. Vienas iš jų, galbūt mažiau žinomas, yra tas, kad galima geriau apsaugoti laukinę gamtą. Technologijos ir dirbtinis intelektas siūlo novatoriškus pandų, leopardų ir kitų nykstančių rūšių gyvūnų išsaugojimo sprendimus. Ekspertai prognozuoja, kad skaitmeninės technologijos atliks gyvybiškai svarbų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę, o šiandien jos gali išgelbėti nykstančių rūšių gyvūnus ir padėti mokslininkams bei gamtos tyrinėtojams atlikti jų kasdienį darbą.
Skaitmeninė pandų apsaugos sistema
Nuo tada, kai 1961 m. Pasaulio laukinės gamtos fondas savo logotipu pasirinko pandą, lokys juodu ir baltu kailiu tapo tarptautiniu gyvūnų apsaugos simboliu. Didžiausią grėsmę šių laukinių gyvūnų populiacijai kelia buveinių nykimas: pandos ėda bambukus, todėl jos tapo pažeidžiamos keičiantis jų aplinkai, Kinijoje per pastarąjį šimtmetį sparčiai augant miestams ir pandų gyvenamajai sričiai visai mažėjant, palyginti su ta, kuri buvo anksčiau. Nors apie 54 % laukinės gamtos, kuri yra pandų buveinė, saugoma, šios teritorijos kenčia dėl stichinių nelaimių, pavyzdžiui, miškų gaisrų. Siekiant apsaugoti pandų buveines, 2021 m. vasario mėn., bendradarbiaujant Sičuano miškų ir pievų administracijai ir technologijų bendrovei „Huawei“, buvo sukurta skaitmeninė sistema, kuri padeda nustatyti miškų gaisrus arba nelegalias kirtavietes sunkiai pasiekiamose vietovėse, perspėti miškininkus bei gaisrininkus, kad jie galėtų operatyviai reaguoti.
Sistema bendrina duomenis, gaunamus iš 596 kamerų, 45 infraraudonųjų spindulių kamerų, nepilotuojamų orlaivių ir palydovų, informacija saugoma debesies sistemoje. Gamtos apsaugos specialistai ir gamtos tyrinėtojai, remdamiesi šiais duomenimis, stebi laukinės gamtos gyvūnus, juos seka ir tyrinėja, nustato gaisrus. Kameros yra įrengtos atokiose vietovėse, kuriose elektros energijos tiekimas ribotas arba ji netiekiama, tad ji veikia pasitelkiant saulės energiją, o įdiegus mikrobangų perdavimo technologiją – nereikia kabelių. Remiantis „Huawei“ pateikta informacija, sistema padeda 140 000 miškininkų, pievų valdytojų, gamtosaugininkų ir tyrinėtojų. „Huawei“ teigia, kad per pirmus penkis veikimo mėnesius sistema nustatė 651 miško gaisro židinį, todėl miškų gaisrų skaičius sumažėjo 71,6 procento, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nepaisant sistemos pavadinimo, ši sistema apsaugo ne tik pandas, bet ir kitus nykstančius laukinius gyvūnus, pavyzdžiui, raudonąsias pandas ir auksuotąsias riestanoses beždžiones.
Dirbtinis intelektas padeda išgelbėti leopardus
Kalnuose bėgiojančius snieginius leopardus puikiai užmaskuoja pilkai juodos dėmelės, tad juos pamatyti plika akimi yra itin sunku. Mokslininkai snieginių leopardų buveinėse įrengė infraraudonųjų spindulių kamerų ir stebi šiuos gyvūnus, netrikdydami jų gyvenimo. Veikiant infraraudoniesiems spinduliams, padaromos gyvūno nuotraukos ir vaizdo įrašai. Tačiau šis tyrinėjimo metodas reikalauja daug žmogaus darbo – tyrėjams tenka laukti ištisas valandas, kol gyvūnas pateks į kamerų akiratį. Vėliau reikia atminties korteles išimti ir perkelti vaizdus į kietuosius diskus tolesnei analizei. Šį procesą apsunkina tai, kad leopardai dažniausiai gyvena vietovėse, kuriose gamtos sąlygos atšiaurios, kurias sunku pasiekti ir kuriose nėra gero ryšio, kuriuo vaizdus būtų galima perduoti į tyrimų centrus. Norint peržiūrėti duomenis, tyrinėtojams tenka patiems rankiniu būdu identifikuoti kiekvieną leopardą. O tai ypač sunku, kai per metus surenkama labai daug nuotraukų ir vaizdo įrašų, be to, leopardai vaikšto tik naktį ar sutemus. Stengdamasi padėti mokslininkams išsaugoti biologinę įvairovę, bendrovė „Huawei“ siūlo naudoti jos sukurtą dirbtinio intelekto (skaičiavimo) sistemą „MindSpore“, kuri suteikia galimybę automatiškai peržiūrėti kamerų duomenis. Palyginti su rankiniu būdu valdomu vaizdų peržiūrėjimu, viskas vyksta daug greičiau: 500 000 nuotraukų peržiūrėti reikia dviejų su puse dienos. Nors galutinius rezultatus mokslininkai dar turi patikrinti, dirbtinis intelektas gerokai sutrumpina jų tikslams pasiekti reikalingą laiką. Tinkamai programuojama įranga gali atskirti 10 rūšių ir porūšių gyvūnus, įskaitant snieginį leopardą, 95 procentų tikslumu.
„Nuostabu matyti, kaip mokslininkai ir tyrinėtojai naudoja „Huawei“ technologinius sprendimus, įgyvendindami įvairias laukinės gamtos apsaugos ir gyvūnų gerovės užtikrinimo priemones, taip skatindami susimąstyti apie žmogaus padarytą ar nesąmoningai sukeltą poveikį aplinkai. Technologijoms tobulėjant, jos vis ženkliau prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo“, – sakė bendrovės „Huawei Technologies Latvia“ komunikacijos vadovė Inesė Šulžanoka (Inese Šuļžanoka).
