Vienas garsiausių pasaulio fizikų ir kosmologų Stephenas Hawkingas turėjo intriguojančių ir kontraversiškų minčių ne tik apie mūsų pačių ateitį, bet ir nežemišką gyvybę, kuri, anot jo, greičiausiai visai nėra draugiška. S. Hawkingo įsitikinimu, turėtume nustoti Visatai siųsti informaciją apie savo buvimo vietą, ką jau ir taip darome metų metus.
Vienas garsiausių pasaulio fizikų ir kosmologų Stephenas Hawkingas turėjo intriguojančių ir kontraversiškų minčių ne tik apie mūsų pačių ateitį, bet ir nežemišką gyvybę, kuri, anot jo, greičiausiai visai nėra draugiška. S. Hawkingo įsitikinimu, turėtume nustoti Visatai siųsti informaciją apie savo buvimo vietą, ką jau ir taip darome metų metus.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ateivių civilizacija gali nesiskirti nuo žmonių žiaurumu
„Su amžiumi labiau nei bet kada įsitikinu, kad mes nesame vieni. Po visą gyvenimą trukusių svarstymų padedu vadovauti naujoms pasaulinėms pastangoms tai išsiaiškinti“, – sakė S. Hawkingas 2016 m. dokumentiniame filme „Stepheno Hawkingo mėgstamiausios vietos“. Jis tyrinėjo už 16 šviesmečių esančią planetą Gliese 832c, kurioje galėtų egzistuoti nežemiška gyvybė.
„Vieną dieną galbūt gausime signalą iš kitos tokios planetos, – sakė S. Hawkingas. – Tačiau turėtume būti atsargūs atsakydami į jį. Susitikimas su išsivysčiusia civilizacija gali būti panašus į Amerikos indėnų susitikimą su Kolumbu. Tai baigėsi ne taip gerai.“
Jis iš tiesų manė, kad ateiviai gali sunaikinti žmoniją. Nuo pat 2010-ųjų iki savo mirties mokslininkas viešai kalbėjo apie svetimos civilizacijos baimę – pasak garsiojo fiziko, ateiviai žmones galėtų išnaikinti taip pat, kaip žmonės skruzdėlių koloniją.
S. Hawkingas pasidalino savo pastebėjimu, jog mūsų civilizacija pati turi kruviną istoriją, kaip žmonės elgėsi vieni su kitais – žudydami, kankindami ir išnaudodami kitų kultūrų grupes, kurios mažiau technologiškai pažangios. Kodėl ateiviai turėtų būti kitokie?
„Tokie pažengę ateiviai galbūt taptų klajokliais, norinčiais užkariauti ir kolonizuoti visas planetas, kurias tik galėtų pasiekti, – sakė jis. – Kas žino, kokios būtų ribos?“
Tiesa, S. Hawkingo požiūriui ne visai pritarė jo kolegos mokslininkai, kurių daugelis pabrėžė, kad tarpžvaigždinės kelionės kosmosu yra labai sudėtingos. Be to, iš Žemės jau seniai sklinda žmonių siunčiamos radijo transliacijos, veikiančios kaip švyturys visiems norintiems pasilabinti su mūsų civilizacija.
Kitų mokslininkų manymu, tikėtina, kad bet kuri visuomenė, galinti kelti grėsmę Žemei, jau turi įrangą, reikalingą aptikti signalus, iš mūsų planetos siunčiamus jau septynis dešimtmečius.
Pats ėmėsi ateivių paieškų
Tačiau nepaisant to, baimė nenustelbė S. Hawkingo noro sužinoti daugiau apie nežemišką gyvybę. Ši mintis jį be galo žavėjo, fizikas netgi teigė, kad tai būtų „didžiausias atradimas istorijoje“.
Jis buvo vienas iš projekto „Breakthrough Listen“ iniciatorių. Šis projektas – ambicingas bandymas surasti protingą gyvybės formą Visatoje, skenuojant artimiausias žvaigždes radijo signalais. Šį projektą finansavo rusų milijardierius Jurijus Milneris, investavęs į jį 100 milijonų JAV dolerių.
„Breakthrough Listen“ pradėtas dar 2015 metais. Prie šio projekto dirba SETI („Nežemiškos kilmės intelekto paieškų“ angl. „Search for Extraterrestrial Intelligence“) instituto mokslininkai, nutarę šiam reikalui paskirti visą dešimtmetį.
„Breakthrough Listen“ renka duomenis iš teleskopo „Green Bank“ – didžiausio pasaulyje radijo teleskopo. Taip pat iš radijo teleskopo „Parkes“ Australijoje ir „Automated Planet Finder“ – robotizuoto optinio teleskopo su pažangiausia spektrografų technologija.
Viena iš šio projekto dalių – „Breakthrough Starshot“, kurio tikslas per kelias kartas sukurti galimybę paleisti mažus lazeriu varomus kosminius zondus į artimiausią žvaigždę.
Norima tokių „nanolaivų“ laivyną panaudoti naršant netolimas egzoplanetas, kurios galėtų būti potencialiai tinkamos gyvybei, pavyzdžiui, Proksimą b. Tradiciniu būdu varomas zondas į šią egzoplanetą keliautų dešimtis tūkstančių metų, tačiau „Starshot“ erdvėlaiviai, kurių greitis – 20 proc. šviesos greičio, šią kelionę galėtų įveikti vos per 20 metų.
„Starshot“ erdvėlaivį sudarys plokštelės dydžio lustas, pritvirtintas prie itin plonos burės. Šis suporuotas duetas bus paleistas į kosmosą pagrindiniame laive, o tada lazerio šviesa, skleidžiama iš dideliame aukštyje esančio įrenginio čia, Žemėje, bus nukreipta į žvaigždes.
Toks „nanolaivas“ galėtų fiksuoti potencialiai gyvenamų planetų vaizdus ir kitus mokslinius duomenis bei šviesos spinduliu siųsti juos namo. Jei misija pavyktų, iš jos būtų galima sužinoti labai daug informacijos tiek apie kitas planetas, tiek apie mus pačius. Vis dėlto, su projektu dirbančios komandos teigimu, „Starshot“ technologijos kūrimas – ilgas ir brangus procesas, o tokio laivo išsiuntimas į kitą planetą tikriausiai kainuos tiek pat, kiek didžiausi dabar vykdomi moksliniai eksperimentai.
„Dabar mus riboja didžiulė tuštuma tarp mūsų ir žvaigždžių, bet mes galime ją peržengti, – sakė S. Hawkingas per spaudos konferenciją, surengtą observatorijoje „One World Observatory“. – Naudodami šviesos spindulius, šviesos bures ir lengviausią kada nors sukurtą erdvėlaivį, per vieną kartą galime pradėti misiją į Kentauro Alfą. Šiandien mes įsipareigojame padaryti didelį šuolį į kosmosą, nes mes esame žmonės, o mūsų prigimtis – skristi.“
