Aptikta iš didžiulio atstumo kosmoso gelmėje sklindanti galinga radijo bangų lazerio šviesa. Tai megamazeriu vadinamas bemasis kosminis objektas, kurio šviesa nukeliavo net 5 milijardus šviesmečių, kad pasiektų mus čia, Žemėje. Pietų Afrikoje esančiu radijo teleskopu „MeerKAT“ naująjį megamazerį atradę mokslininkai pavadino jį „Nkalakatha“.
Buvo aptikta iš didžiulio atstumo kosmoso gelmėje sklindanti galinga radijo bangų lazerio šviesa, rašo „Science Alert“.
Tai megamazeriu vadinamas bemasis kosminis objektas, kurio šviesa nukeliavo net 5 milijardus šviesmečių, kad pasiektų mus čia, Žemėje. Pietų Afrikoje esančiu radijo teleskopu „MeerKAT“ naująjį megamazerį atradę mokslininkai pavadino jį „Nkalakatha“ – zulu kalbos žodžiu, reiškiančiu „didysis bosas“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Įspūdinga, kad vos per vieną stebėjimų naktį jau radome rekordinį megamazerį“, – sakė astronomas Marcinas Glowackis iš Kurtino universiteto, kuris yra laikomas Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro (ICRAR) būstine Australijoje.
Mazeris yra lazerio ekvivalentas, skleidžiantis mikrobangas (šviesos stiprinimas skatinant spinduliuotę). Užuot skleidęs matomą šviesą, mazeris skleidžia mikrobangas ir radijo bangas, kurios yra stimuliuojamos ir sustiprinamos. Astrofiziniam mazeriui šviesą stiprina kosminiai procesai; mazerius gali sukurti planetos, kometos, debesys ir žvaigždės.
Kai buvo gauti duomenys iš pirmosios stebėjimų, kurių buvo suplanuota 3000 valandų, nakties M. Glowackis ir jo kolegos aptiko itin specifinio megamazerio tipo, kurio bangos sustiprinamos stimuliuojamų hidroksilo molekulių, sudarytų iš vieno vandenilio ir vieno deguonies atomo, požymių.
Hidroksilo megamazeriai susidaro pagal mums jau žinomą mechanizmą. Juos skleidžia šiuo metu susidūrimą patiriančios ar neseniai su kita galaktika susidūrusios galaktikos, kuriose vyksta sprogimas ir žvaigždžių formavimosi procesai. Tokio didžiulio susidūrimo gravitacinė sąveika suspaudžia žvaigždes formuojančias dujas, todėl jos milžinišku greičiu kolapsuoja į mažytes žvaigždes.
M. Glowackio ir jo kolegų aptikto megamazerio šaltinis yra galaktika WISEA J033046.26−275518.3 – nuo šiol žinoma kaip „Nkalakatha“.
„Kai susiduria dvi galaktikos, pavyzdžiui, Paukščių Takas ir Andromeda, susidūrimo metu išsiveržę šviesos pluoštai gali būti matomi kosmologiniu atstumu, – aiškina astrofizikas iš Kolorado universiteto Jeremy Darlingas. – Hidroksilo megamazeriai yra itin ryškios šviesos šaltiniai, bylojantys, kad įvyko galaktikų susidūrimas, kurio metu formuojasi naujos žvaigždės ir „pamaitinamos“ masyvios juodosios skylės.“
„MeerKAT“ tyrimo tikslas nebuvo megamazerių paieška. Jis vadinasi „Žvilgsnis į tolimąją visatą per „MeerKAT“ teleskopų sistemą“ (angl. „Looking at the Distant Universe with the Meerkat Array“ (LADUMA)) ir jo metu buvo ieškoma 21 centimetro ilgio bangos, kurią ankstyvojoje visatoje skleidžia neutralus vandenilis, ištemptas (raudonasis poslinkis) dėl Visatos plėtimosi.
Hidroksilo megamazerio bangų ilgis siekia 18 centimetrų; dėl raudonojo poslinkio poveikio jos tampa dar ilgesnės, todėl raudonojo poslinkio paveiktas signalas buvo teleskopo matricos aptinkamo diapazono ribose.
Kadangi dangaus regionas buvo plačiai stebimas kitais bangos ilgiais, atsekti signalą iki priimančiosios galaktikos buvo gana paprasta. „Nkalakatha“ yra ryški infraraudonoji spinduliuotė, o vienoje pusėje yra ilga uodega, ryškiai švytinti radijo bangomis, – greičiausiai dėl gravitacinės sąveikos tarp dviejų dabar jau susiliejusių galaktikų.
Mokslininkai jau suplanavo tolesnius įspūdingo objekto stebėjimus ir, tyrimui tęsiantis, tikisi rasti daug daugiau megamazerių.
„MeerKAT“ tikriausiai padvigubins žinomą šių retų reiškinių skaičių, – viliasi J. Darlingas. – Manoma, kad seniau galaktikos susiliedavo dažniau – naujai atrasti hidroksilo megamazeriai leis mums patikrinti šią hipotezę.“
