Nuo pat savo veiklos pradžios 2020 metais, novatoriška energetikos įmonė „Quaise“ sulaukė susidomėjimo dėl įžūlaus plano giliau nei bet kada iki šiol prasigręžti į Žemės plutą. Įgyvendindama savo viziją priartėti prie Žemės centro, bendrovė ketina panaudoti įprastus gręžimo metodus ir girotroną, įkvėptą technologijos, kuri vieną dieną galėtų padėti suvaldyti branduolinės sintezės energiją.
Nuo pat savo veiklos pradžios 2020 metais, novatoriška energetikos įmonė „Quaise“ sulaukė susidomėjimo dėl įžūlaus plano giliau nei bet kada iki šiol prasigręžti į Žemės plutą, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Užbaigus pirmąjį rizikos kapitalo finansavimą, Masačiusetso technologijos instituto (MIT) įsteigta bendrovė šiuo metu jau yra surinkusi 63 milijonus JAV dolerių – pakankamai solidžią sumą, kad būtų galima pradėti darbus, kurie galbūt suteiks galimybę didesniam skaičiui žmonių pasinaudoti geoterminės energijos teikiamais privalumais.
Įgyvendindama savo viziją priartėti prie Žemės centro, bendrovė ketina panaudoti įprastus gręžimo metodus ir girotroną, įkvėptą technologijos, kuri vieną dieną galėtų padėti suvaldyti branduolinės sintezės energiją.
Geoterminė energija yra viena iš atsinaujinančios energijos rūšių, kuri nepelnytai buvo pamiršta. Saulės ir vėjo energijai vis labiau įsitvirtinant žaliosios energijos rinkoje, pastangos išnaudoti giliai mums po kojomis esantį didžiulį šilumos rezervuarą kol kas smarkiai atsilieka.
Nesunku suprasti kodėl. Nepaisant to, kad tai yra puikus švarios, nepertraukiamos, neribotos energijos šaltinis, tik nedaugelyje mūsų planetos vietų geoterminei energijai išgauti tinkamos karštos uolienos yra patogiai išsidėsčiusios arti Žemės paviršiaus.
„Quaise“ siekia tai pakeisti kurdama technologiją, kuri leis plutoje pragręžti rekordinio gylio skyles.
Iki šiol mūsų bandymai prasiskverbti gilyn pro planetos „odą“ apsiribojo maždaug 12,3 km. Panašu, kad Kolos supergilus gręžinys ir kiti į jį panašūs įrenginiai greičiausiai jau pasiekė savo maksimalią ribą, nors bet kuriuo atveju tai yra įspūdingi inžinerijos pasiekimai.
Norėdami skverbtis giliau, turėtume rasti būdų, kaip pragręžti dešimčių kilometrų uolienų stulpo spaudžiamą medžiagą ir ją iškelti į paviršių.
Kasimo įrankiai turėtų būti pritaikyti gremžti uolieną aukštesnėje nei 180 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Taip pat reikėtų labai gerai pagalvoti, kaip sukti grąžtus tokiu dideliu atstumu.
Vienas iš galimų pirma išvardintų kliūčių įveikimų būdų galėtų būti mažiau gręžti ir daugiau deginti.
MIT Plazmos mokslo ir sintezės centre branduolinės sintezės tyrimus atliekantys mokslininkai pasiūlė „Quaise“ naudoti milimetrų ilgio elektromagnetinės spinduliuotės bangas, priverčiančias atomus susilydyti.
Girotronais vadinami prietaisai gali efektyviai skleisti nepertraukiamus elektromagnetinės spinduliuotės pluoštus, dideliu greičiu purtydami elektronus galinguose magnetiniuose laukuose.
Sujungusi megavatų galios girotroną su naujausiais gręžimo įrankiais, „Quaise“ tikisi per kelis mėnesius prasiskverbti per kiečiausią ir karščiausią uolieną iki maždaug 20 kilometrų gylio.
Tokiame gylyje esančios uolienos gali būti įkaitusios iki maždaug 500 laipsnių Celsijaus – pakankamai, kad bet koks ten pumpuojamas skystas vanduo virstų į garus primenančią superkritinę būseną, puikiai tinkančią elektros energijos gamybai.
Pasinaudojusi pradiniu ir investiciniu finansavimu, „Quise“ tikisi per ateinančius dvejus metus pasiruošti ir reikiamoje vietoje dislokuoti įrenginius, užtikrinančius koncepcijos įgyvendinamumą. Jei viskas klostysis gerai, 2026 m. jau galime turėti veikiančią – elektros energiją gaminančią – sistemą.
Iki 2028 m. bendrovė tikisi perimti senas anglimi kūrenamas elektrines ir paversti jas garais varomomis jėgainėmis.
