Kiek savo telefone turite programėlių, susijusių su sveikata? Jos vis labiau įsitvirtina mūsų gyvenimuose ir tenka pripažinti, kad inovacijų reikšmę dar labiau sustiprino pasaulinė pandemija. Tad verta pažvelgti, kaip visa tai galime panaudoti ne tik savistabai.
Kiek savo telefone turite programėlių, susijusių su sveikata? Tų, kuriose sekate miego režimą, per dieną suvaikščiotų žingsnių skaičių, svorį, suvalgytą maistą ar išmaniojo laikrodžio fiksuojamą širdies ritmą? Neabejoju, kad tokių skaitmeninių sveikatos rodiklių programėlių turite bent kelias. Jos vis labiau įsitvirtina mūsų gyvenimuose ir tenka pripažinti, kad inovacijų reikšmę dar labiau sustiprino pasaulinė pandemija. Tad verta pažvelgti, kaip visa tai galime panaudoti ne tik savistabai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Proga išnaudoti pandemijos iššūkius
Koronavirusas neįtikėtinai apsunkino pasaulio sveikatos sistemų darbą. Nepaisant visų neigiamų pasekmių, COVID-19 kaip niekas kitas pagreitino skaitmenizacijos procesus sveikatos įstaigose, o dalis įprastų gydymo paslaugų tapo nuotolinės. Galiausiai ėmė įsitvirtinti telemedicinos paslaugos, kurios suteikia medikams galimybę nuotoliniu būdu stebėti pacientą ir nedelsiant priimti reikalingus sprendimus.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau anksčiau yra išreiškusi didelį palaikymą sveikatos sistemų modernizavimui, o PSO vadovas T. A. Ghebreyesusas yra sakęs, kad „norint pasiekti visuotinę sveikatos apsaugą, būtina išnaudoti skaitmeninių technologijų galią“. Tikiu, jog ponas T. A. Ghebreyesusas mintyje turėjo ne tik sveikatos sistemos modernizavimą ir vadinamąją telemediciną, bet ir daugelio mūsų naudojamus paprastus įrankius sveikatos rodikliams sekti.
Panašu, jog, įsitvirtinus telemedicinai, kitas etapas sveikatos sistemos skaitmenizavimui bus minėtos programėlės, kurias dabar naudojame kiekvienas skirtingų paskatų vedini. Neabejoju, kad tai gali tapti puikiu įrankiu, stiprinančiu sveikatos raštingumą, o galiausiai ir prisidedančiu prie sveikesnių gyvenimo būdo įpročių bei, esant poreikiui, individualizuoto gydymo.
Skaitmenizacija, gerinanti sveikatos raštingumą
Sveikatos raštingumas PSO yra laikomas gebėjimu, leidžiančiu žinias, asmeninius įgūdžius bei pasitikėjimą paversti sveikatą gerinančiu gyvenimo būdu. Kitaip tariant, kuo daugiau žinių apie sveikatą turime, tuo sveikesnį gyvenimo būdą pasirenkame.
Pozityviai nuteikia tai, kad, dar 2018 m. Higienos instituto vykdyto tyrimo duomenimis, kone 76 proc. Lietuvos jaunimo iki 29-erių sveikatos raštingumas įvertintas kaip pakankamas. Tai karta, sunkiai įsivaizduojanti gyvenimą be technologijų, tad šias jų žinias sudėjus su išmaniosiomis priemonėmis gali gautis geras sveikatos skaitmeninio raštingumo miksas. Štai čia ir grįžtame prie pradžioje minėtų mobiliųjų programėlių ir išmaniųjų laikrodžių.
Kad visuomenė suvoktų, jog šios priemonės nėra tik būdas pamotyvuoti save, siekiant tikslų, ar nueitais žingsniais varžytis su bičiuliais, verta skatinti skaitmeninį sveikatos raštingumą. Tikiu, jog anksčiau ar vėliau ne tik mes patys, bet ir sveikatos sistemos supras, jog mūsų savanoriškai kaupiami rodikliai daug parodo apie turimus įpročius, galimas sveikatos problemų priežastis, o susirgus gali tapti puikiais įrankiais, padedančiais paskirti efektyviausią gydymą.
Individualus požiūris – kelias efektyvaus gydymo link
Veiksminga sveikatos apsaugos sistema remiasi į keturis polius: efektyvią prevenciją, diagnostiką, gydymą ir paliatyviąją pagalbą. Tenka pripažinti – daugiausia dėmesio Lietuvoje vis dar tenka efektyviam gydymui, o štai prevencijai ir diagnostikai dėmesio skiriama menkai. Paliatyviosios pagalbos šiame kontekste neliečiu, nes tai jau visai kita – svarbi ir skaudi – tema.
Nors ir mažais žingsneliais, bet palaipsniui judama holistinio požiūrio į sveikatą link. Ir seniai žinoma – duomenimis grįsta sveikatos priežiūros sistema yra efektyvesnė, o turėdami daug duomenų medikai gali tiksliau ir greičiau mums padėti. Būtent duomenys mūsų telefonuose ateityje gali suteikti galimybę neįtikėtinai individualizuotoms sveikatos priežiūros sistemos priemonėms, tad ir prevencijai bei diagnostikai. Tik valstybės dar turi atlikti daug namų darbų, o kol sveikatos sistema bando išbristi iš užburto koronaviruso rato, greitai tikėtis pokyčių neverta. Bet iki tol galime daug nuveikti savarankiškai.
Ugdytis sveikatos raštingumą galime patys
Įsivaizduokite: kasdien išmanusis laikrodis skaičiuoja jūsų žingsnius, pulsą ir miego režimą, kaupia tuos duomenis mobiliojoje programėlėje. Tai jums tik eilinė dienos dalis. Pajuntate nerimą keliančius negalavimus, kreipiatės į gydytoją. Jis ne tik įprastiniais metodais patikrina jūsų sveikatą, bet ir peržiūri tuos sukauptus duomenis jūsų telefone ir pagal tai parengia rekomendacijas. Utopija? Galbūt. Bet tikėtina, galiausiai tai įvyks.
Todėl pandemijos atneštus iššūkius paverskime galimybėmis – ugdykimės atsakomybę už savo savijautą, gyvenkime sveikai ir didinkime sveikatos skaitmeninį raštingumą savarankiškai. Mokykimės suprasti, vertinti ir taikyti su sveikatingumu susijusias skaitmenines technologijas. O sveikatos sistemai atsikvėpus, tikėkimės, mūsų pastangas įvertins procesus skaitmenizuosiančios medicinos įstaigos. Skaitmenizacija net ir pandemijos kontekste suteikia dar neregėtas galimybes. Tik mokėkime tuo pasinaudoti.
