Elektronika.lt
 2020 m. spalio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 21 d. 20:13
BMW pristatė atnaujintą kelionių motociklą „R 1250 RT“ (3)
Spalio 21 d. 19:06
„Huawei“ kartu su dviem Amsterdamo universitetais kurs naujos kartos paieškos variklį
Spalio 21 d. 17:31
Beveik du trečdaliai gyventojų – už bausmes ir sekimą dėl didesnės tvarkos (2)
Spalio 21 d. 15:41
„Garmin“ pristato nardymo sričiai skirtą naujovę
Spalio 21 d. 12:16
Kaip važiuosime ateityje: darniai, saugiai, „žaliai“ ir... be vairuotojų
Spalio 21 d. 08:32
Dabar kitam dešimtmečiui kuriamas naikintuvas „Tempest“ turės tiesiog neįtikėtiną radarų sistemą (1)
Spalio 20 d. 20:49
Filologija ir kibernetinis saugumas – misija įmanoma
Spalio 20 d. 18:36
„iPhone 12“ dėžutėje neberasime kroviklio ir ausinių: kodėl?
Spalio 20 d. 17:48
Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusiųjų nuo naujo trojano: ekspertai ypač perspėja smulkųjį verslą
Spalio 20 d. 12:33
Didžiausi mitai apie belaides ausines ir ar jais vis dar tikite?
FS19 Mods
FS19 Courseplay, FS19 Maps, FS19 Seasons
SnowRunner Mods
SnowRunner maps, SnowRunner trucks, How to install mods
FS 19 Tractors
Farming Simulator 19 Mods, FS 19 Maps, FS 19 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
Install MC Mods
Minecraft Dungeons Mods, Minecraft Dungeons Skins, Minecraft Dungeons Maps
FS19 Combines
Farming Simulator 19 Mods, FS19 Trucks, FS 19 Mods
Cyberpunk 2077 Mods
Installing CP2077 Mods, CP2077 Release Date, Cyberpunk 2077 News
Mobilieji telefonai
Mobilieji telefonai internetu, telefonų dėklai, telefonų priedai
Šlagbaumas
Fontanai, lauko židinys, supynės
LS19 Mods
Fs19 modhub, fs19 maps, FS19 Seasons
Snowrunner Mods
Snowrunner Maps, Snowrunner Trucks, Install Snowrunner Mods
MSFS2020 Liveries
Flight Simulator 2020 Mods, MSFS2020 Scener, MSFS2020 Airports
Sims 4 Mods
Sims 4 cheats, Sims 4 money cheat, Sims 4 careers
Lastenvaunut
Turvaistuin, Matkarattaat, Lasten vaatteet
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Lietuva priremta prie sienos: Astravo elektros nepirksime, bet vartosime

Publikuota: 2020-10-15 12:37
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Mėgėjams
Autorius: Ernestas Naprys
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Po mėnesio Astravo atominė elektrinė (AE) pradės gaminti elektrą, tačiau aiškėja, kad į Lietuvą ir toliau tekės elektra iš Baltarusijos. Jei pavyks esamas planas, trys šalys galės pirkti tik rusišką elektrą, o kad ji ne baltarusiška – įrodys kilmės dokumentas. Politikai ir netgi reguliatorius abejoja, ar taip pavyks įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.

 Rodyti komentarus (1)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Po mėnesio Astravo atominė elektrinė (AE) pradės gaminti elektrą, tačiau aiškėja, kad į Lietuvą ir toliau tekės elektra iš Baltarusijos. Jei pavyks esamas planas, trys šalys galės pirkti tik rusišką elektrą, o kad ji ne baltarusiška – įrodys kilmės dokumentas. Politikai ir netgi reguliatorius abejoja, ar taip pavyks įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą. Tačiau Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas turėjo sunkų pasirinkimą – geriausias įmanomas scenarijus, kad trys Baltijos valstybės nefinansuotų Baltarusijos, kiti scenarijai dar prastesni.

Lietuva priremta prie sienos: Astravo elektros nepirksime, bet vartosime
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Penktadienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ant stalo rado padėtą tvirtinti naują metodiką, dėl kurios ietys laužytos dvejus metus. Ji nulems, kaip bus prekiaujama elektra po Astravo AE gamybos paleidimo lapkričio 7 d.

Kas būtų toliau? Pagal šį planą, Lietuva su kaimynėmis nebepirks baltarusiškos elektros. Bet elektros prekybos „aikštelė“ iš Lietuvos kelsis į biržą Latvijoje, ir čia elektrą galės laisvai pardavinėti rusiškos elektros pardavėjai. Kad elektra ne iš Astravo, turėtų įrodyti sertifikatas, bet šios sistemos dar nėra – jei ir būtų, neaišku, ar tai patikima.

Elektra realiai ir toliau keliaus mažiausio pasipriešinimo keliu – per Baltarusijos sieną į Lietuvą. Nors uždėtas apribojimas kiekiui, jo pakanka, kad importas nemažėtų.

Politikai šokiruoti: tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai, sutarę dėl vadinamojo „anti–Astravo“ įstatymo, metodiką vadina pralaimėjimu. Tikėtina, kad Baltarusija pelnysis iš prekybos atominėje elektrinėje pagaminta elektra.

Lietuvos turimos elektros energijos linijos liks atviros latvių ir estų prekybininkams, apkrovimą ribojant ties 62 procentais. Tai kompromisas, dėl kurio sutarė Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Tačiau ministras turi rimtą argumentą – kita alternatyva: leisti latviams ir estams prekiauti elektra su Baltarusija visiškai nevaržomai ir perparduoti mums. Svarbiausia – neduoti baltarusiams pinigų, o kai sinchronizuosimės su Europos tinklais, prekybą visiškai nutrauksime.

Tuo metu „Anti-Astravo“ įstatyme parašyta konkrečiai: „Į LR elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną LR elektros energetikos sistemos patikimumui užtikrinti“.

Ištrauka iš naujos metodikos projekto. VERT nuotr.
Ištrauka iš naujos metodikos projekto. VERT nuotr.

Įstatymas pilnai neveiks iki pat sinchronizacijos

VERT tarybos pirmininkė Inga Žilienė neturi netgi lūkesčio, kad „anti-Astravo“ įstatymas galėtų būti visiškai įgyvendintas, kol Lietuva nenutrauks prekybos elektra su trečiosiomis šalimis – taip būtų tik sinchronizavus elektros tinklus su Europos tinklais, anksčiausiai 2025-aisiais.

Iki tol ji kalba apie galimą „maksimalų“ įstatymo įgyvendinimą.

Kai Baltijos šalių politikai sutarė, kad po Astravo AE paleidimo prekyba su Baltarusija nebevyktų, šalių energetikai sukurpė metodiką, kaip tą padaryti. Ją turi tvirtinti VERT, tačiau I. Žilienė neslepia, kad metodikoje yra labai daug neatsakytų klausimų, kaip bus pasiektas „geriausias“ rezultatas.

Pirmiausia, numatyta, kad nuo baltarusiškos elektros turėtų saugoti kilmės dokumentai – sertifikatai. Bet tokios sistemos dar nėra.

„Iki šios dienos mes kaip reguliuotojas nesame gavęs informacijos, ar ta sertifikatų sistema, ar bent jos projektas yra parengtas ir kaip ta sertifikatų sistema atrodo, ir ar ji bus patvirtinta iki lapkričio 7 dienos. Laukiam atsakymo“, – kalbėjo I. Žilienė.

Ji paaiškina, kad kilmės dokumentų sistema turėtų įsigalioti kartu, priešingu atveju reguliuotojas negali įsitikinti, ar tinkamai bus įgyvendintas „anti-Astravo“ įstatymas. Efektyviai sistemai reikalingi įstatymų pakeitimai ne tik Baltijos valstybėse, bet ir Rusijoje.

Kitas neaiškumas – kokį rezultatą pasieks naujoji prekybos metodika, kaip atrodys būsima elektros rinka, kiek keisis importas.

38 procentai – tokią dalį pralaidumo per esamas elektros linijas nurėžia nauja metodika. Tačiau net ir liekančio pralaidumo pakanka, kad būtų importuojama tiek pat ar netgi daugiau elektros energijos.

Nauja metodika leistų importuoti tiek pat elektros energijos

I. Žilienė paaiškina, kad efektas nėra tiesmukas – sumažinus pralaidumą importas nebūtinai keisis tokia pačia dalimi. O turėtų būti taip, kad fiziškai elektros nebūtų galima importuoti daugiau nei 2019-ais metais, kol Astravo AE rinkoje dar nebuvo.

Tačiau jokių modeliavimų VERT kartu su metodika nebuvo gavusi – dėl jų pateikimo kreipėsi į perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“.

„Ir trečias punktas – tai yra importo arba infrastruktūrinio tarifo įvedimas prekybai su trečiosiomis šalimis. Tos trys dedamosios leistų minimizuoti prekybą su kontinentine Rusija, tokiu būdu užkardant baltarusiškos elektros energijos patekimą į mūsų rinką. Nes šiai dienai svarbu yra minimizuoti prekybinį srautą, bet tuo pačiu sudaryti galimybes prekiauti rusiška elektra“, – paaiškina I. Žilienė.

Poderys: sertifikatų sistemos net prezentacijos nesame matę

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys patikina, kad ne tik reguliuotojas, bet ir ekspertai energetikų sukurptai metodikai turi „pastabų ir rimtų klausimų“.

„Matosi, kad dėl pačios metodikos bus diskusija. Ir kaip atskira tema galėtų būti tų kilmės sertifikatų tema. Esmė turbūt ne tai, kaip tu įrašai sertifikatų temą į metodiką. Bet iš principo – kaip bus galima užtikrinti, kad kilmės serfitikatų sistema veiktų patikimai, skaidriai ir teisingai. Nes esminis veikėjas šitoje sistemoje būtų Rusijos sistemos operatorius, kuris turėtų išduoti“, – vertina V. Poderys.

Likus mėnesiui valdančiosios daugumos atstovui kyla klausimų, kaip pavyktų ne tik trims Baltijos šalims susitarti tarpusavyje ir su Rusija, bet, sutarus, „kiek tokia sistema patikimai veiktų, kiek ja galėtum tikėti ir pasitikėti“.

„O tos sistemos aprašymo arba jos prezentacijos čia tarp ekspertų niekas nesam matę. Tie, kurie yra dalyvavę tokių sistemų ar schemų kūrime, na sako, kad jos paprastai trunka, jei šalys geranoriškai dirba, pusę metų ar metus laiko“, – teigia V. Poderys.

Politikas negaili kritikos Lietuvos derybinei pusei, paklaustas, ar viską diplomatai patys padarė, kad turėtume geriausią metodiką. Jis abejojo, ar tokį „paruoštuką“ galėjo pasiūlyti Lietuvos pusė.

„Nekalbant apie tai, kaip vyko pokalbiai su kitų šalių diplomatais, mūsų kaimynais estais ir latviais, na turbūt pradžiai nuo savęs pradėkime – ar tikrai mes kaip vienas vieningas frontas veikiame?“, – stebisi V. Poderys.

Jis paaiškina, kad Lietuva nesusitvarkė savo kieme, kur būta įvairiausių nuomonių.

„Visų pirma nesugebėjome konsoliduoti visų pajėgų prieš tai nesutarę dėl savo raudonųjų linijų ir derybinės pozicijos. Nuo čia reikėjo pradėti. Tai dabar pasimatė, kad kiekvienas iš tų aktorių, parlamentarai, Užsienio reikalų ministerija, Energetikos ministerija, reguliuotojai, su savo kolegomis Latvijoje ir Estijoje mes visi kalbėjome skirtingomis kalbomis, žiūrint atgal. Mes pas save turėjome susitarti ir susitvarkyti. O dabar, kai jau kritinis laikotarpis, finalinė tiesioji, labai aiškiai pasimatė. O mes ir toliau aiškinomės tarpusavyje“, – apmaudo neslėpė V. Poderys.

Pavilionis: Maitinsime antro bloko statybas

Opozicijos atstovas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Žygimantas Pavilionis lieja daug aštresnę kritiką.

„Yra bent trys problemos toje metodikoje, kurią turi tvirtinti arba atmesti VERT. Joje įskaičiuojamas komercinis Lietuvos pralaidumas. Patys mes žinoma pagal įstatymą nepirksime, bet latviai savo biržoje galėtų toliau prekiauti. Antra problema – tie vadinamieji sertifikatai, arba kilmės dokumentai, pagal kuriuos mes atskirtume, kur rusiška, kur baltarusiška elektra. Problema, kad dėl jų nėra sutarta. Turėtų veikti įstatyminė bazė visose trijose Baltijos šalyse ir Rusijoje, kad mes galėtume vienas kitą tikrinti, kaip paprastai su vaisiais ar daržovėmis daroma. Bet elektronas nėra nei vaisius, nei daržovė, patikrinti neįmanoma“, – vardija Ž. Pavilionis.

Jis rėžė, kad tokios sistemos idėja atėjo iš Latvijos, o ji sukurpta Rusijoje.

„Kadangi būtent Rusija išrašinės tokius vekselius, tai niekaip mums nesukelia pasitikėjimo, kad Baltarusija ir Rusija nedarys vadinamųjų apsikeitimo sandorių, ir mes nepirksime tos pačios elektros, kuri bus tik vadinama rusiška. Mes negalėsime nustatyti, kokios ji yra kilmės iš tikrųjų“, – sako parlamentaras.

Jis kritikuoja, kad ir susitarimas dėl infrastruktūros ar importo mokesčio yra nukeltas į neapibrėžtą laikotarpį.

„Mokesčiai yra tam tikras legalizavimas tos elektros ir jos padarymas brangesne. (…) tai kertasi su mūsų „anti-Astravo“ įstatymais, kur mes apibrėžėme, kad na neįsileisime tos elektros, neprekiausime Baltijos šalių rinkoje“, – sako Ž. Pavilionis.

Visa elektra, kuri patektų į ES vidų, galėtų be apribojimų būti prekiaujama tarp bloko šalių. Ž. Pavilionis įžvelgia pavojų, kad plūstelėjusi elektra sustabdys plėtros projektus Lietuvoje, kadangi tai neapsimokės.

Baltijos šalys iš Rusijos ir Baltarusijos pernai importavo 5,2 TWh elektros –pusę tiek, kiek vartojo Lietuva

„Jei vis dėlto ta elektra bus prekiaujama Baltijos šalyse, tai mes tiesiog maitinsime dar ir antro bloko statybas“, – sako Ž. Pavilionis.

Jis kritikuoja Energetikos ministrą Ž. Vaičiūną, teigiantį, kad nauja metodika yra ilgų derybų rezultatas. 2018 m. Lietuva buvo įtvirtinusi nulinius pralaidumus su Baltarusija, tačiau tuomet Latvija ir Estija ėmė rengti atskirą dvišalę metodiką, pagal kurią laisvai prekiautų netgi naudodama Lietuvos linijas.

„Šita metodologija kažkodėl nepatiko būtent Rusijai ir Baltarusijai, jos agresyviai ėmėsi įvairių priemonių, kad tą savo elektrą parduotų. (…) mes sakėm Vaičiūnui: nereikia nieko keist. Mums geriau dabartinė metodologija, kur yra įtvirtinta tai, ko mes norime, kodėl tu pasidavei latvių ir estų šantažui, tiksliau Rusijos šantažui, kodėl pats faktiškai nupirkai jų argumentus. Tie keturi laidai šiaip eina per Lietuvos teritoriją ir tu negali šiaip nuspręsti, kad naudosi mūsų laidus mūsų teritorijoje. Toks absurdas yra. Bet jis pasidavė tam šantažui ir iki šiol vykdo keistas derybas“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Jis mano, kad VERT, jei tvirtintų naują metodiką, „padarytų nusikaltimą“ ir pažeistų įstatymą.

Vaičiūnas turėjo rinktis: arba atskirai prekiaus kaimynai, arba neperkame visi kartu

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paaiškina pasirinkimus, kuriuos turėjo Lietuva. Taip, mes galėtume nutraukti prekybą ir neimportuoti elektros ši Baltarusijos ir Rusijos visiškai. Tačiau Latvija ir Estija tokiu atveju laisvos atskirai prekiauti ir importuoti elektrą mums, o mes galėtume „tik stebėti vykstantį procesą ir piktintis“.

„Galime turbūt svajoti apie tokį scenarijų, kad apskritai po Astravo AE paleidimo nebūtų prekybos tiek su Baltarusija, tiek su Rusija, bet tokie galvojimai yra ne tik naivūs, bet, sakyčiau, ir kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Dėl tos priežasties, kad jau turėjome ir du atvejus, kuomet Latvija ir Estija buvo derinimui pateikę dvišalę metodiką“, – kalba ministras.

Anot jo, teisines galimybes kaimynės turi – Lietuva negali blokuoti atskiros jų prekybos elektra. Tuo metu ES viduje suvaržymų negali būti.

„Mūsų pasiekimas tai, kad komercinė prekybos dalis su Baltarusija yra iš šios metodikos išimta ir būtent tokia apimtimi yra mažinamas bendras Baltijos šalių pralaidumas su Rusija“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, dėl naujos metodikos, kad tik Latvija ir Estija neprekiautų su Baltarusija atskirai, Lietuva derėjosi metus laiko.

„Jeigu mes neturėtume trišalės metodikos ir bendro sutarimo tarp Baltijos šalių, tuomet tikrai galėtume kelti klausimą, ar tikrai yra įgyvendinamas „anti-Astravo“ įstatymas. Dabar yra priimti visi teisiniai sprendimai, taip pat yra užtikrintas mechanizmas, kad elektra iš Baltarusijos po Astravo AE paleidimo nepatektų į mūsų elektros rinką tiesiogiai“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Bet jis pripažįsta – netiesioginio elektros energijos patekimo galimybė išlieka. Tačiau trys valstybės kartu geriau galėtų kontroliuoti, kad draustina elektra nebūtų parduodama.

„Dabar visos trys Baltijos šalys yra sutarusios blokuoti elektros energijos patekimą iš Baltarusijos. Turbūt tai yra pagrindinis dalykas“, – pabrėžia Ž. Vaičiūnas.

Jis atmeta kritiką, kad Lietuva galėjo derybose pasiekti daugiau.

„Lietuva ir mūsų perdavimo skirstymo operatorius ne vieną kartą buvo pateikęs savo redakcijas ir savo metodikas, buvo tikrai daug įvairių epizodų, buvo mobilizuotos maksimalios pastangos, ir politiniu lygiu, ir EK įtraukimas t suvaidino labai svarbų vaidmenį šiame procese. Kritikuoti, matote, visuomet yra labai lengva, bet atlikti darbą ir atnešti rezultatą, tai reikalauja tikrai daug pastangų ir aš tikrai nuoširdžiai jaučiuosi, kad padarėme maksimaliai, ką galėjome padaryti“, – tikina ministras ir pažymėjo, kad rezultatus parodys ateitis.

Bandymai gudrauti baigtųsi atimtomis licencijomis

Ž. Vaičiūnas mano, kad elektros energijos kilmės garantijų sistema galėtų pradėti veikti dar iki lapkričio 7-osios ir ji veiktų atgrasančiai – nesąžiningiems prekybininkams būtų atiminėjamos licencijos.

„Esmė yra ne tiek, kas bus pačiuose sertifikatuose, kur yra keliami klausimai. Bet esmė yra atgrasymo ir kontrolės sistema. Mes turime vieną elementą – Rusijos norą ir motyvaciją pardavinėti savo elektros energiją Baltijos šalims. Būtent atgrasymo sistema – netekti prekybos licencijų – tokia sistema tikrai turėtų būti efektyvi“, – paaiškina Ž. Vaičiūnas.

Jis paaiškina, kad Latvijoje ir Estijoje nebuvo netgi teisinio pagrindo kaip nors riboti prekybą su Baltarusijoje – šiose šalyse nėra „anti-Astravinių“ įstatymų. Tai lėmė ir importo apribojimą

„Tokia buvo logika, tokia apimtimi yra būtent sumažinama prekyba 38 procentais. Koeficientas yra regionų sutarimų dalykas – toks rezultatas buvo sutartas, jis paremtas Lietuvos „anti-Astraviniu“ įstatymu, nes Lietuvoje draudžiama prekyba Baltarusijos elektros energija. Būtent tokia apimtis iš bendro prekybos srauto buvo išimta“, – sako Ž. Vaičiūnas.

Jis perduoda kamuolį VERT, ar tarybai pavyktų suderinti geresnę metodiką.

„Jei mūsų reguliatorius kartu su Baltijos šalių reguliatoriais sutartų arba turėtų galimybes sutarti dėl mažesnio koeficiento, mes kaip ministerija ir mūsų perdavimo sistemos operatorius, tikrai tiek tokias pastangas ir patį rezultatą remtume ir sveikintume. Kontekstas yra toks“, – sako Ž.Vaičiūnas ir akcentuoja, kad pirmas tikslas – eliminuoti ir blokuoti prekybą su Baltarusija, o po to eina priklausomybės nuo Rusiškos elektros mažinimas.

Galimi dar juodesni scenarijai

VERT tarybos pirmininkė I. Žilienė vertina, kad iš ties importas iš trečiųjų šalių galėtų mažėti, jei visi sprendimai būtų įgyvendinti tinkamai. Tačiau galimi ir kiti scenarijai.

Optimistiškiausias scenarijus – jei niekas nebūtų keičiama, jei nebūtų ir naujos metodikos. Tada elektra su trečiosiomis valstybėmis, išskyrus Kaliningrado sritį, būtų apskritai negalima.

„Tai iš tiesų yra tas mažiausiai tikėtinas scenarijus“, – pripažįsta I. Žilienė, mat Latvija ir Estija jau pademonstravo norą prekybą išsaugoti, ruošdama dvišales metodikas.

Antras scenarijus – publikacijoje aptariama metodika, kuriai įgyvendinti trūksta sudedamųjų dalių – kilmės garantijų sistemos, aiškaus importo apribojimo ir tarifų importuojamai elektrai.

„Šitos trišalės metodikos atveju maksimalūs galimi pralaidumai prekybai su trečiosiomis šalimis sudarytų 950 megavatų, tai sudarytų apie 8,3 teravatvalandes elektros energijos (du trečdaliai Lietuvos suvartojamos elektros – „Delfi“). Koeficientas 0,62, kuris turėtų mažinti šį pralaidumą, mums kelia klausimų, ir mes prašome perdavimo skirstymo operatoriaus pateikti modeliavimą, kokį realų pralaidumą mes turėtume“, – vertina I.Žilienė.

Elektros importas iki šiol buvo mažesnis, nei planuojami pralaidumai. VERT nuotr.
Elektros importas iki šiol buvo mažesnis, nei planuojami pralaidumai. VERT nuotr.

Jei bendra metodika žlugtų, būtų dar prasčiau – Latvija ir Estija, tikėtina, turėtų dvišalę metodiką ir atskirai spręstų dėl prekybos.

„Ką tai reiškia Lietuvai – mes prarandam bet kokią, net ir teorinę galimybę kontroliuoti elektros energijos kilmę. T.y., baltarusiška elektra būtų parduodama Rusijoje, o rusų tiekėjai tą pačią elektros energiją patiektų į Latvijos elektros biržą“, – sako I. Žilienė ir paaiškina, kad Lietuva negalėtų apriboti tokios elektros importo į Lietuvą tiek pagal energetinio žiedo Brell susitarimus, tiek ir pagal ES prekybos taisykles bloko viduje.

Latvija ir Estija galėtų pasirinkti netgi netaikyti jokio koeficiento, mažinančio importo kiekį, netaikyti ir kilmės garantijų sistemos.

„Lapkričio 7-oji yra diena, kada jau turėtų būti pagaminta pirma kilovatvalandė Astravo AE. Tai iš tiesų yra ta galutinė data ir mes iki to laiko turime priimti sprendimą, ar tvirtinti metodiką, ar netvirtinti metodikos“, – sako I. Žilienė.

VERT pirmininkė nesiima prognozuoti, kokį sprendimą dėl naujos metodikos taryba priims – tą sprendžia visi nariai balsavimu.

„Mes turime įsitikinti, kad veikia efektyvi sertifikatų sistema. Jeigu neveikia sertifikatų sistema, tai, mūsų nuomone, „anti-Astravo“ įstatymas negali būti įgyvendintas pilna apimtimi“, – teigia pirmininkė, akcentavusi, kad tai ne politinis, o techninis sprendimas, įvertinus, kokį poveikį metodika darys rinkai.

Komercija vyksta popieriuje, fiziniai srautai toliau tęsis

„Wattsight“ kontinentinės rinkos analizės vadovė Vija Pakalkaitė paaiškina, kuo skiriasi komerciniai ir fiziniai elektros srautai.

„Fiziškai elektra teka mažiausio pasipriešinimo kryptimi, o komerciškai ji apskaitoma ten, kur gauti užsakymai. Skirtumai matomi ir analizuojant, kiek iš Baltarusijos buvo importuota į Lietuvą „fiziškai“, ir kiek „komerciškai“: ENTSO-E duomenimis, Lietuva šiemet iki spalio 6 dienos „fiziškai“ iš Baltarusijos importavo 1,6 TWh elektros, kai „komerciškai“ – tris su puse karto mažiau, tik apie 0,4 TWh“, – paaiškina V. Pakalkaitė.

Net ir kai Baltijos šalių perdavimo tinklo operatoriai įgyvendina kilmės garantijų sistemą ir neperka baltarusiškos elektros, kol Lietuva yra sinchronizuota su UPS/IPS sistema, tai nereiškia kad elektra iš Baltarusijos į Lietuvą nepateks, patikina ji.

„Tačiau elektros nepirkimas iš Baltarusijos, įgyvendinus kilmės garantijų ar sertifikatų sistema, veiks Baltarusijos atominės elektrinės ekonomiką – to porą metų ir siekė Lietuvos energetikos politikos formuotojai. Elektra tikrai negalės patekti iš Baltarusijos į Baltijos šalis, kai jos sinchronizuosis su Vakarų Europos tinklais – anksčiausiai 2025 metais. Tai leis „nukirpti“ elektros linijas į UPS/IPS sistemą. Ir čia Baltijos šalių operatoriai, regis, turi bendrą požiūrį“, – sako V. Pakalkaitė.

VERT vadovė I. Žilienė patvirtina, kad naujos metodikos ribojimai daugiausia orientuoti į prekybinį srautą.

„Tuo tarpu fizinis srautas kaip tekėjo, taip tekės kol mes nesinchronizuosime su kontinentinės Europos energetikos sistemos tinklais“, – teigė I. Žilienė ir vylėsi, kad šis projektas bus baigtas laiku 2025 m.


Delfi.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

TMS ELECTRONICS
TMS ELECTRONICS

www.rslietuva.com – nemokamas elektronikos komponentų pristatymas

ENEBA's game store

„Altegra“ – elektronikos projektavimas ir gamyba

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

Technologijos.lt

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

MRO Supply


Reklama
‡ 1999–2020 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Farming Simulator 2017 Mods, FS 17 Mods
ls2017.com
„TV programa“ – tiksli
televizijos programa

www.tvprograma.lt
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
www.lmnsc.lt
Ilgalaikiai kreditai, paskola už automobilį, kreditų skaičiuoklė
www.mokilizingas.lt
Lietuvių kalba informacinėse technologijose
www.likit.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
MoksloFestivalis.lt
Mokslo ir technologijų pasaulis – naujienos ir straipsniai
www.technologijos.lt
Farming Simulator 2019 Mods, FS19 Tractors, FS19 Maps
farmingsimulator19mods.fr
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – geriausių lietuviškų tinklalapių katalogas
www.ltv.lt/technologijos/
FS19 Mods, FS17 Mods, FS15 Mods
www.farming2015mods.com
Mokslo populiarinimo projektas „Mokslas verslui ir visuomenei“
www.mokslasplius.lt
Reklama


Reklama