Prieš keletą dienų „SpaceX“ į Žemės orbitą iškėlė dar 60 „Starlink“ palydovų. Taip kompanija siekia sukurti palydovų konsteliaciją ir užtikrinti interneto ryšį kiekviename pasaulio kampelyje. Tačiau tokiais siekiais visiškai nesidžiaugia astronomai. Priešingai, jiems kelia daugybė nerimo tai, ką daro „SpaceX“.
Prieš keletą dienų „SpaceX“ į Žemės orbitą iškėlė dar 60 „Starlink“ palydovų. Taip kompanija siekia sukurti palydovų konsteliaciją ir užtikrinti interneto ryšį kiekviename pasaulio kampelyje. Tačiau tokiais siekiais visiškai nesidžiaugia astronomai. Priešingai, jiems kelia daugybė nerimo tai, ką daro „SpaceX“.
„Starlink“ palydovai visiškai užterš naktinį dangų?
© NSF’s National Optical-Infrared Astronomy Research Laboratory/CTIO/AURA/DELVE
Šiuo metu į Žemės orbitą yra iškelta 360 „Starlink“ palydovų, bet yra gerai žinoma, kad „SpaceX“ siekia iš viso jų iškelti net 12 000.
Tikslas yra gražus: internetas bet kur ir bet kada. Ir visgi. Astronomų tokie planai visiškai nežavi ir jie labai rimtai baiminasi, kad per tūkstančius „Starlink“ palydovų bus tiesiog neįmanoma stebėti naktinio dangaus ir atlikti astronominių tyrimų.
Elonas Muskas ir „SpaceX“ operacijų vadovė Gwynne Shotwell jau ne kartą ramino astronomų bendruomenę, kad viskas bus gerai ir kompanija siekia „Starlink“ palydovus padaryti kuo mažiau matomus, tačiau nauji mokslininkų modeliai rodo ką kitą.
„Popular Science“ tvirtina, kad šimtus „Starlink“ palydovų naktiniame danguje galėsime matyti tiesiog plika akimi. Štai, kaip tai galėtų atrodyti:
Naujausiame tyrime, esančiame „ArXiv“ duomenų bazėje, nurodoma, kad užbaigtas 12 000 „Starlink“ palydovų tinklas uždengtų naktinį dangų ir mes šiuos palydovus puikiai matytume, o astronomams stebėti žvaigždes su dabartinėmis technologijomis taptų praktiškai neįmanoma.
„SpaceX“ šiuos priekaištus girdi ne pirmą kartą ir daro tam tikrus žingsnius. Preliminarūs tyrimai rodo, kad padengus „Starlink“ palydovus specialia danga – jų matomumą galima sumažinti 2,5 karto.
Toks sprendimas galėtų pagelbėti mėgstantiems stebėti žvaigždes bei astronomams mėgėjams, tačiau tvirtinama, jog profesionalūs astronomai ir kosmoso tyrinėjimo agentūros vis tiek susidurtų su rimtomis problemomis ir nesvarbu kokia spalva bus nudažyti tie „Starlink“ palydovai.
Norint tęsti tyrimus, kosmoso agentūroms teks žengti kitus žingsnius ir observatorijas aprūpinti nauja programine įranga bei labai brangia technine įranga, galinčia apeiti „Starlink“ palydovų tinklą.
„Tai [tyrimo rezultatai] yra įspėjamasis skambutis visiems astronomams, kad jau metas galvoti, ką su tuo [Starlink palydovais] reikės daryti“, – teigia Harvardo-Smithsoniano astrofizikos centro mokslininkas ir šio tyrimo autorius Jonathanas McDowellas bei priduria, kad „tai [Starlink palydovai] pakeis aplinką tiek, kad atsiras netikėtų padarinių, apie kuriuos dar net nepagalvojome.“
Po metų ar dvejų astronomai pro savo teleskopus danguje gali matyti štai tokį vaizdą. Kai kurie tai jau praminė „Elono Mu(o)skitais“:
