NASA mokslininkai baigia kurti galutinį erdvėlaivio, kuris bus pasiųstas tyrinėti Europos, vieno iš keturių didžiausių Jupiterio palydovų, projektą – pasibaigus šiam etapui, bus pereita prie zondo gamybos.
NASA mokslininkai baigia kurti galutinį erdvėlaivio, kuris bus pasiųstas tyrinėti Europos, vieno iš keturių didžiausių Jupiterio palydovų, projektą – pasibaigus šiam etapui, bus pereita prie zondo gamybos, praneša „BBC.co.uk“.
Šiame montaže – pagrindiniai Jupiterio palydovai (iš viršaus į apačią) – Ija, Europa, Ganimedas, Kalista
Kalbant apie gyvybės paieškas Saulės sistemoje, didžiausią potencialą turi milžiniški ledu padengti Europos vandenynai, kurių gelmes ir bus skirtas NASA kuriamas „Europa Clipper“ zondas. Mokslininkai spėja, kad Europos vandenynų gylis gali siekti iki 170 kilometrų, palyginimui, giliausia Žemės vandenynų vieta siekia tik apie 11 kilometrų.
„Europa Clipper“ planuojamas paleisti į kosmosą jau 2025-aisiais, tad neseniai ši NASA misija perėjo į galutinį etapą, po kurio jau prasidės erdvėlaivio gamyba. Zondas bus apginkluotas daugybe įrangos, skirtos tirti po ledu plytinčius vandens telkinius bei ieškoti juose galimų gyvybės pėdsakų.
Dėl Jupiterio gravitacijos Europoje veikia potvyninės jėgos, kylančios dėl netolygaus Jupiterio gravitacinės traukos pasiskirstymo palydove – artimesnė Europos pusė veikiama stipresnės jėgos nei tolimesnė pusė. Dėl šių potvyninių jėgų ir generuojamos šilumos po Europos ledo pluta plytintys vandenynai neužšąla. Dar daugiau, mokslininkai spėja, kad jų dugne gali būti panašių į Žemėje randamas hidroterminių angų, iš kurių besiveržianti šiluma gali sudaryti tinkamas sąlygas gyvybei vystytis.
Nors apie tokias sąlygas Europoje mokslininkai žino jau seniai, iki šiol nebuvo planuota tokiam tikslui skirta misija. Viena priežasčių, tokios misijos kaina, o kita – Jupiterio sukurta „nedraugiška“ aplinka žmonių sukurtiems erdvėlaiviams. Europa orbita eina per intensyvios radiacijos žiedus, juosiančius dujinę milžinę – šią radiaciją sukuria didelės energijos dalelės, kurias pagavęs laiko Jupiterio magnetinis laukas.
Ši spinduliuotė tokia stipri, kad gali „iškepti“ bet kokią elektroninę įrangą – tad Europon nuskraidintas zondas darbams atlikti turėtų vos keletą savaičių ir tik geriausiu atveju keletą mėnesių. Laimei, NASA inžinieriai sugalvojo šios problemos sprendimą. Jų kuriamas „Europa Clipper“ zondas skries tokia orbita, kad prie Jupiterio palydovo priartės tik tais momentais, kai Europa išnirs iš radiacijos žiedų.
Zondas turės devynių tipų tyrimams skirtus instrumentus – tarp jų bus vaizdo kameros bei spektrometrai, skirti padaryti aukštos raiškos Europos paviršiaus nuotraukas. Tuo tarpu magnetometras matuos palydovo magnetinio lauko stiprumą bei orientaciją, kas leis mokslininkams tirti po ledu plytinčių vandenynų gylį bei druskingumą, o specialus radaras padės išmatuoti ledo sluoksnio storį.
Nors ledo storis gali siekti net keliasdešimt kilometrų, mokslininkai turi minčių, kaip galima būtų ištirti po juo esantį vandenį. Pastaraisiais metais Hablo kosminiu teleskopu astronomai galėjo stebėti vandens ir ledo geizerius, besiveržiančius iš po Europos paviršiaus, panašius į stebėtus Saturno palydove Encelade, kuriame taip pat po ledo paviršiumi plyti skysto vandens vandenynas.
Tad galbūt jau netrukus sužinosime, ar mokslinės fantastikos kino filme „Europa Report“ pavaizduotas siužetas turi nors kiek pagrindo.
