Gerovės konsultantai, povandeninių viešbučių administratoriai, sporto teisės advokatai ir robotų specialistai – tokias ateities profesijas prognozavo Niujorko psichologas Normanas Feingoldas (knygos „Pilnas darbo ir karjeros vadovas“ autorius) 1988-aisiais. Dalis jų šiandien tikrai populiarios, dalis atrodo kaip iš mokslinės fantastikos.
Gerovės konsultantai, povandeninių viešbučių administratoriai, sporto teisės advokatai ir robotų specialistai – tokias ateities profesijas prognozavo Niujorko psichologas Normanas Feingoldas (knygos „Pilnas darbo ir karjeros vadovas“ autorius) 1988-aisiais. Dalis jų šiandien tikrai populiarios, dalis atrodo kaip iš mokslinės fantastikos. O bene svarbiausių šiandien – interneto, socialinių tinklų ir su jais susijusių darbų prognozių nedaug. Sunku kalbėti apie ateitį, kai pažanga tokia greita, o būsimų profesijų pavadinimų net nežinome.
Ateitį prognozuojantys akademikai bei verslininkai pernai publikavo ataskaitą, kurioje teigiama, jog 85 proc. 2030-ųjų profesijų šiandien dar net neegzistuoja. Vis dėlto, verslas ruošiasi rytojui ir jau ugdo ateities specialistus. Vienas tokių pavyzdžių – jau antrus metus telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ rengiama didžiųjų duomenų analitikų programa.
Didžiųjų duomenų analitikas
Ši specialybė itin paklausi jau dabar, o prognozuojama, jog per dvejus metus didžiųjų duomenų analitikų poreikis išaugs dar bent 30 proc. – vien JAV šiandien trūksta poros šimtų tūkstančių tokių ekspertų. Didžiųjų duomenų analitikų darbas – milžiniškame duomenų kiekyje atrasti plika akimi nematomas tendencijas, leidžiančias daryti išvadas apie vartotojų elgesį.
Lietuvoje didžiųjų duomenų analitikus ruošianti „Tele2“ Big Data akademija“ šiemet nemokamai priėmė dvylika studentų ir šešiems geriausiems jų pasiūlė praktiką. Vienas „Tele2“ didžiųjų duomenų analizės pavyzdžių – 2017-aisiais pristatytas eismo tyrimas, kuriame per vieną mėnesį išanalizuota daugiau kaip 18,5 mln. vartotojų kelionių Vilniaus mieste. Tai leidžia ne tik įvertinti susisiekimą tarp skirtingų mikrorajonų, bet ir objektyviau prognozuoti, kokie infrastruktūros pokyčiai sostinėje reikalingi labiausiai.
Atsinaujinančios energijos inžinierius
Jau ne vienerius metus vis garsiau kalbama apie būtinybę kuo daugiau energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių. Ateityje turėtų drastiškai kilti tiek vėjo ir saulės jėgainių, tiek hidroelektrinių sukuriamas elektros energijos kiekis. Kažkas ne tik turės naujas jėgaines suprojektuoti, bet ir rasti tai, kas geriausiai tinka kiekvienai konkrečiai gyvenvietei. Vis daugiau universitetų JAV bei Europoje šiai specialybei paskiria atskiras bakalauro programas.
Asmeninio produktyvumo treneris
Šiandien kai kurios didelės kompanijos įdarbina psichologus ar sociologus, kurie padeda sukurti darbuotojui patogią erdvę tuo pačiu skatinančią produktyvumą. Galima rasti dešimtis internetinių paskaitų ar kursų, aiškinančių, jog motyvuojant darbuotojus vien pinigų ar laisvo darbo grafiko neužtenka. Kadangi ateityje mažės techninio darbo, o svarbiau bus kūrybingas darbuotojo įsitraukimas, labai tikėtina, kad atsiras ekspertai, kurių vienintelė funkcija – sukurti kiekvienam darbuotojui aplinką produktyviai mąstyti.
Natūralios aplinkos atkūrėjas
Šiuo naujadaru (angl. Rewilder) pavadinta specialybė – dar viena aplinkosaugos ateities perspektyva. Miestų architektai vis labiau išskiria didmiesčiuose žaliųjų erdvių svarbą. Tokias erdves kaip nebenaudojamos gamyklos, seni gyvenamieji namai ir keliai norima paversti parkais ar sodais. Jau nekalbant apie gamtos vietoves, kurios dėl industrializacijos neteko turėto veido. Žemės ūkį, architektūrą ir aplinkosaugą išmanantys žmonės ateityje turėtų būti darbo rinkoje itin paklausūs, panašiai kaip šiandieniai architektai.
Organų inžinierius
Kamieninių ląstelių tyrimai, tikėtina, gali bent iš dalies išspręsti organų donorų laukiančių žmonių sveikatos problemas, reikalingus organus tiesiog sukuriant. Ir nors tokios specialybės kol kas dar nėra, kamieninių ląstelių tyrimai ne tik garsiai aptariami mokslinėje bendruomenėje, bet ir dėstomi Harvardo, Šiaurės Karolinos bei kituose universitetuose, garsėjančiuose biologijos mokslų programomis.
Šiukšlių inžinierius
Kasmet pasaulyje sukuriama apie 2,5 milijardo tonų šiukšlių. Nepaisant visų iniciatyvų, dauguma jų iki šiol neperdirbama, ir turbūt visiems yra tekę matyti vandenyne plaukiojančių šiukšlių salų nuotraukas. Kad žmogus sukuria per daug šiukšlių žinoma seniai ir nors kol kas universitetuose nedėstoma konkrečiai šiai problemai spręsti skirta specialybė, internete netrūksta informacijos apie tai, kad ji darosi be galo reikalinga.
Išmaniųjų namų ir daiktų interneto specialistas
Duomenų svarba didėja, nes vis daugėja būdų šiuos duomenis surinkti, o skaičius prietaisų, kurie prisiderina prie mūsų įpročių auga nuolat. Daiktų internetas – dviejų ar daugiau elektroninių prietaisų bendravimas be jokio žmogaus indėlio. 2019-aisiais prietaisų, galinčių taip stebėti ir serveriui perduoti vartojo informaciją (į juos įeina telefonai, kompiuteriai, televizoriai, bet gali įeiti ir šaldytuvai ar skalbimo mašinos) skaičius siekia maždaug 25 milijardus. Prognozuojama, jog 2025-aisiais jų bus apie 75 mlrd.
Panašiai sparčiai kils ir su tuo dirbančių specialistų paklausa. Tendencijos pasitvirtina – šiuo metu VGTU jau ruošia daiktų interneto inžinerijos bakalauro kursą.
Žemės drebėjimų analitikas
Būtent šią specialybę mini ir „Linkedin“, ir beveik visi kiti ateities darbo rinkos analitikai. Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai pasistūmėta nustatant būsimų drebėjimų lokaciją, bet jų laikas vis dar išlieka paslaptis. Tikimasi, jog su pažangesniais matavimo įrankiais netolimos ateities geologai ras būdą, kaip gyventojus įspėti gerokai iš anksto. O tam prireiks tiek geologijos išmanymo, tiek jau minėtos duomenų analizės.
