Maždaug prieš 3700 metų virš Artimųjų Rytų sprogo meteoritas ar kometa ir sunaikino žmonių populiaciją į šiaurę nuo Negyvosios jūros esančioje teritorijoje, dar vadinamoje Viduramžių Goru (dabar čia yra Jordano slėnis), sako archeologai, aptikę tokio sprogimo įrodymų. 
Maždaug prieš 3700 metų virš Artimųjų Rytų sprogo meteoritas ar kometa ir sunaikino žmonių populiaciją į šiaurę nuo Negyvosios jūros esančioje teritorijoje, dar vadinamoje Viduramžių Goru (dabar čia yra Jordano slėnis), sako archeologai, aptikę tokio sprogimo įrodymų.
Sprogimas „akimirksniu nuniokojo maždaug 500 kvadratinių kilometrų teritoriją į šiaurę nuo Negyvosios jūros ir ne tik sunaikino 100 proc. miestų ir miestelių, bet ir kažkada derlinguose laukuose sunaikino dirvožemį bei rytinę Viduramžių Goro dalį padengė smarkiai įkaitusia Juodosios jūros anhidrido druska, užnešta sprogimo sukeltos bangos“, – teigiama mokslinio darbo, pristatyto lapkričio 14–17 dienomis Denveryje vykusio kasmetinio Amerikos orientalinių mokslinių tyrimų mokyklos suvažiavime, santraukoje.
„Remiantis archeologiniais įrodymais, šiai teritorijai prireikė mažiausiai 600 metų pakankamai atsigauti po dirvožemio sunaikinimo ir užkrėtimo – kad rytinėje Viduramžių Goro dalyje vėl atsirastų civilizacija“, – rašo mokslininkai.
Neįprasta keramika
Tarp rastų kosminio sprogimo įrodymų mokslininkai rado prieš 3700 metų žiestos keramikos iš per sprogimą sunaikinto Tall el-Hammamo miesto. Ji atrodė labai neįprastai. Keramikos paviršius buvo virtęs stiklu. Temperatūra buvo tokia aukšta, jog keramikoje buvęs cirkonas pavirto dujomis, o tam būtina didesnė nei 4 tūkst. laipsnių pagal Celsijų temperatūra, sakė Tall el-Hammamo mieste vykdytus kasinėjimus prižiūrėjęs archeologas Phillipas Silvia. Tačiau, anot jo, karščio banga, nors ir didelė, netruko ilgai, todėl gilesni keramikos sluoksniai liko beveik nepaliesti, rašoma livescience.com.
Vienintelis natūraliai įvykstantis įvykis, gebantis padaryti tokią neįprastą žalą, anot Ph. Silvios, yra kosminis sprogimas. Ir tokių atvejų Žemės istorijoje yra buvę, kaip, pavyzdžiui, 1908 metais Tunguskoje, Sibire, įvykęs sprogimas.
Išnyko gyvybė
Archeologų atlikti tyrimai kituose toje pačioje teritorijoje esančiuose miestuose parodė, kad prieš maždaug 3700 metų staiga išnyko gyvybė. Iki šiol nerasta jokių kraterių, todėl išlieka neaišku, ar kaltininkas yra meteoritas ar kometa, sprogusi virš žemės paviršiaus. Faktas, kad žala padaryta tik 500 kvadratinių kilometrų plote, rodo, kad sprogimas įvyko nedideliame, veikiausiai ne daugiau nei vieno kilometro, aukštyje, sakė Ph. Silvia. Palyginimui: Tunguskos sprogimo metu padaryta žala juntama 2150 kvadratinių kilometrų plote. Šios mokslininkų komandos tyrimo rezultatai yra preliminarūs, tyrimai dar nebaigti.
