Elektronika.lt
 2025 m. liepos 10 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 StraipsniaiSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Įvykiai, visuomenė
 - Pažintiniai, įdomybės
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 9 d. 20:33
„YouTube“ gudrybės, kurias turėtų žinoti kiekvienas: pakeiskite šiuos penkis nustatymus, kurie suteiks patogumo
Liepos 9 d. 17:33
Net sienos turi ausis: ar jūsų kolegos nesiklauso per paliktas ausines ar telefoną? (1)
Liepos 9 d. 14:41
„Avia Solutions Group“ baigia vieną pirmųjų pasaulyje keleivinio Boeing 777-300ER konversiją į krovininį orlaivį
Liepos 9 d. 11:45
Elektromobiliai drąsiai gali mesti pirštinę įprastiems modeliams: šansus padėjo sulyginti gausi infrastruktūra
Liepos 9 d. 08:28
„Kia“ išanalizavo, ko nori Europos vairuotojai, ir sukūrė elektromobilį jiems
Liepos 8 d. 20:16
Šveicarijoje kilo skandalas dėl elektromobilių: kodėl valdžia nuslėpė milijonų vertės elektromobilių tyrimą?
Liepos 8 d. 17:42
Kodėl buvusio darbuotojo elektroninis paštas gali tapti galvos skausmu?
Liepos 8 d. 14:26
Skaitmeninis pervargimas: mažinti nuovargį nuo technologijų gali padėti... technologijos
Liepos 8 d. 11:50
KTU magistrantė tyrė Kauno mokytojų pasirengimą dirbtinio intelekto taikymui mokymo procese
Liepos 8 d. 08:20
Kaip „Messages“ aplikacijoje kontroliuoti siunčiamų nuorodų išvaizdą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Straipsniai » Pažintiniai, įdomybės Dalintis | Spausdinti

Kodėl Marse pradingo vanduo ir jo atmosfera?

Publikuota: 2018-09-05 12:19
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Prieš milijardus metų Marso paviršiumi tekėjo upės. Raudonajai planetai netenkant atmosferos, jos gebėjimas išlaikyti vandenį irgi menko – taip teigia dauguma hipotezių. Tačiau remiantis nauju modeliu, Marse galėjo iš pradžių būti šilčiau ir drėgniau, jeigu jis būtų susidaręs arčiau Saulės ir pamažu būtų traukęsis tolyn.

 Rodyti komentarus (0)
Įvertinimas:  1 2 3 4 5 

Prieš milijardus metų Marso paviršiumi tekėjo upės. Raudonajai planetai netenkant atmosferos, jos gebėjimas išlaikyti vandenį irgi menko – taip teigia dauguma hipotezių. Tačiau remiantis nauju modeliu, Marse galėjo iš pradžių būti šilčiau ir drėgniau, jeigu jis būtų susidaręs arčiau Saulės ir pamažu būtų traukęsis tolyn.

„Marsas susidarė virš Veneros; tada nuslinko link Žemės“, – savo kolegoms išdėstė Cole'as Brownas, tyrėjas iš Pensilvanijos valstijos universiteto. Kartu su tame pačiame dirbančiu planetologu Darrenu Williamsu, Brownas modeliavo Saulės sistemos susidarymo pradžią, kur Marsas susidarydavo šiltesnėje vietoje. Paaiškėjo, kad toks procesas mažai tikėtinas, bet įmanomas – truputį daugiau nei dešimtadalyje taip prasidėjusių pasaulių Marsas sėkmingai atsidurdavo dabartinėje savo orbitoje. C. Brownas pristatė rezultatus birželį Denveryje vykusiame 232-ajame Amerikos astronomų draugijos susitikime.

„Marso patranka“

Marso paviršius išraižytas struktūromis, primenančiomis upių vagas ir deltas, kas rodo, kad anksčiau planetoje skysto vandens netrūko. Šios beveik 4 milijardų metų struktūros nedaug jaunesnės už pačią planetą, kas rodo, jog skystas vanduo Raudonojoje planetoje gyvavo neilgai.

Kodėl Marse pradingo vanduo ir jo atmosfera?
Drėgnas Marsas galėjo užgimti netoli Veneros orbitos, ir dabartinėje orbitoje atsidurti tik vėliau, dėl gravitacinių sąveikų
© NASA/GSFC

Prieš keturis milijardus metus jauna Saulė buvo blyškesnė, jos šviesis siekė vos tris ketvirtadalius dabartinio. Jei Marsas būtų atsiradęs dabartinėje savo orbitoje, naujagimė žvaigždė už 1,5 astronominio vieneto (229 mln. km) skriejančio Marso pakankamai nebūtų sušildžiusi.

Kad planetoje būtų pakankamai šilta, kad galėtų laikytis skystas vanduo, reikėtų atmosferos apkloto, pažymėjo Brownas. Jei būtų stiprus šiltnamio efektas, Raudonosios planetos paviršiuje galėtų būti skysto vandens. Tačiau bėgant laikui, mokslininkai ėmė laikytis nuomonės, kad atmosfera buvo prarasta; NASA zondas vykdo Marso atmosferos ir lakumo istorijos misija (Mars Atmosphere and Volatile Evolution – MAVEN) ieško užuominų apie dingstančią atmosferą.

Tačiau Browno toks pritarimas šiam sprendimui netenkino. „Tokį [skysto vandens] rezultatą galima pasiekti ir kitaip“, – sakė jis.

Brownas ir Williamsas pastebėjo, kad regione netoli Veneros būtų buvusi tinkama vieta skystam vandeniui, kai Saulė dar buvo jauna ir blyški. Naudodami kompiuterinius modelius, jie išsiaiškino, kad dvi planetos galėjo vystytis drauge maždaug 100 milijonų metų – tiek laiko pakaktų skysto vandens susiformavimui paviršiuje. Šie du pasauliai būtų gravitaciškai susirakinę, ir tą neilgą laiką būtų atsisukę vienas į kitą ta pačia puse, kol jų orbitos nestabilumai atitraukė juos vieną nuo kito.

Ištrūkęs Marsas dar ne kartą praskrietų šalia Veneros. Gravitacija trauktų Venerą artyn, o Marsas spiraline orbita skrietų tolyn. Taip Raudonoji planeta netrukus pasiektų Žemę – ir čia reikalai sudėtingėja.

Pirmose tokio scenarijaus simuliacijose gravitacinė sąveika su Žeme sugebėjo Marsą nustumti į dabartinę jo poziciją. Bet Brownas ir Williamsas pastebėjo, kad Raudonoji planeta kartais prisiartindavo prie Žemės per 40 jos spindulių – tai yra arčiau, nei Mėnulio orbita. Deja, pradiniame modelyje Mėnulio nebuvo, taigi ir potencialus chaosas nebuvo pavaizduotas. Todėl mokslininkai pradėjo viską nuo pradžių ir įtraukė Žemės palydovą.


Technologijos.lt



Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti
informaciją su nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama