Vienas garsiausių pasaulio astrofizikų Stephenas Hawkingas jau gerokai anksčiau perspėjo, jog norint žmonijai išgyventi, teks ieškotis naujo prieglobsčio svečioje planetoje. Vienas pagrindinių kandidatų – kaimyninė Raudonoji planeta.
Vienas garsiausių pasaulio astrofizikų Stephenas Hawkingas jau gerokai anksčiau perspėjo, jog norint žmonijai išgyventi, teks ieškotis naujo prieglobsčio svečioje planetoje. Vienas pagrindinių kandidatų – kaimyninė Raudonoji planeta.
Marsas (© Pixabay.com)
Tiek NASA, tiek privačios kompanijos, tokios kaip Elono Musko „SpaceX“, metė dideles pastangas, kad kuo anksčiau prasidėtų kosminės misijos į Marsą. Viliamasi, jog per artimiausius keliolika metų į šią planetą pavyks nuskraidinti pirmuosius astronautus.
Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad Marsas šiuo metu nėra labai tinkamas gyvybei, bent jau taip atrodo, kadangi gyvybės pėdsakų čia nebuvo aptikta. O ką jau bekalbėti apie dabar ten egzistuojančią gyvybę. Bet mokslininkai nepasiduoda.
Visgi problemų kelia tai, jog Raudonoji planeta yra labai atšiauri. Čia vyrauja ekstremalūs temperatūrų pokyčiai, egzistuoja negailestinga atmosfera ir siaučia galingos dulkių audros. Jei to negana, turime dar blogesnių žinių.
Edinburgo universiteto mokslininkai atskleidė, jog aplinka Marse gali būti gerokai pavojingesnė žmogui nei Žemėje. Mokslininkai įtaria, jog Marso paviršius gali būti itin pavojingas gyvoms ląstelėms, kadangi ten yra toksiškų oksidantų mišinio.
Šį mišinį sudaro geležies oksidai, taip pat cheminiai junginiai, vadinami perchloratai. Ir prie viso to dar papildomai prisideda ultravioletinė spinduliuotė. Būtent kai ultravioletiniai spinduliai apšviečia perchloratus, gautas mišinys sunaikina bakterijas, kurios įprastai atkeliauja iš Žemės kartu su erdvėlaiviu.
Beje, kai perchloratai sumaišomi su geležies oksidais ir vandenilio peroksidu (visa tai randama Marso dirvožemyje), susidaro toksiškas kokteilis, dešimtis kartų pavojingesnis bakterijoms nei perchloratai su ultravioletiniais spinduliais.
Atlikus minėtus bandymus, kuomet buvo imituotos Marso planetos sąlygos, mokslininkams atsirado dar daugiau abejonių, kad Marso kolonizavimas yra įmanomas, kadangi susidaro įspūdis, jog Raudonosios planetos paviršius tiesiog yra nuodingas žmogui.
Beje, ankstesni tyrimai parodė, jog galaktinės spinduliuotės keliama rizika astronautų sveikatai yra išties didžiulė, įskaitant tokius negalavimus kaip vėžys, centrinės nervų sistemos pakitimai, katarakta, kraujotakos ligos ir ūmūs radiacijos sindromai.
Kosminė spinduliuotė, pavyzdžiui, geležies ir titano atomai stipriai pažeidžia ląsteles, nes jie pasižymi itin didele jonizacija.
NASA jau ne kartą mėgino atlikti panašius tyrimus ir nustatyti kosminės spinduliuotės įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai atliekami ląstelei paskiriant įvairias dozes sunkiųjų jonų, kurias astronautai vienaip ar kitaip gautų kosminės misijos metu.
Deja, bet naujausi tyrimai parodė, jog kosminės spinduliuotės įtaka didesnė, nei buvo nustatyta ankstesnių tyrimų metu. Kosminė spinduliuotė pažeidžia ląstelės branduolį ir dėl to mutuoja bei gali sukelti vėžį. Maža to, pažeistos ląstelės siunčia signalus į aplinkines ląsteles ir, tikėtina, taip pat gali paskatinti audinio pakitimą.
