Įsivaizduokite, kad esate astronautas ir vykdote suplanuotą misiją – ką nors taisote Tarptautinės Kosminės Stoties išorėje. Jums šis darbas – vienas malonumas, tačiau esate atsargus. Visgi, jus laikantys diržai staiga atsipalaiduoja, ir jūs tolstate nuo kosminės stoties. Ką darytumėte? 
Įsivaizduokite, kad esate astronautas ir vykdote suplanuotą misiją – ką nors taisote Tarptautinės Kosminės Stoties išorėje. Jums šis darbas – vienas malonumas, tačiau esate atsargus. Visgi, jus laikantys diržai staiga atsipalaiduoja, ir jūs tolstate nuo kosminės stoties. Ką darytumėte? Būtent tokios situacijos tikimybė paskatino gandus, kad astronautai nešiojasi savižudybei skirtas kapsules. Bet ar tai tiesa?
Visų pirma būtina pasakyti, kad niekas niekada kosmose dar nėra nusižudęs ar pasiklydęs. Holivudo filmai svarsto tokią galimybę, galvodami, kad galbūt astronautą dar būtų įmanoma išgelbėti. Visgi, mokslininkai skaičiuoja, kad pagauti atitrūkusį žmogų būtų beveik neįmanoma. Kita vertus, tikimybė, kad astronautas išėjimo į atvirą kosmosą metu atitrūks nuo stoties yra neįtikėtinai menka.
NASA nuotr.
Tačiau kas nutiktų, jei tai visgi įvyktų? Negi astronautas būtų pasmerktas laukti neišvengiamos mirties, kol pasibaigus deguoniui jis tiesiog uždus? Tai būtų neįtikėtinai baisi mirtis. Todėl pasklido įvairūs gandai, kad astronautai tam nenumatytam atvejui turi cianido kapsules – jas prakandę greitai ir neskausmingai miršta.
Garsus astrofizikas Carlas Saganas šį gandą ilgą laiką kartojo kaip faktą. Jis buvo įsitikinęs ir teigė turįs patikimą informacijos šaltinį, kuris patvirtino, kad NASA astronautai yra pasiruošę savižudybei, jei jos prireiktų. Tačiau patys astronautai tai neigia.
„Apollo 13“ misijos astronautas Jimas Lovellas šias kalbas vadina nesąmonėmis. Juk būtent į tolimas kosmines keliones išsiruošusiems astronautams tokios kapsulės būtinai būtų suteiktos, o jis per 11 savo tarnybos metų jų net akyse nėra matęs. Kiti NASA specialistai taip pat juokiasi iš tokių kalbų.
Visų pirma, tikimybė, kad žmogus bus paliktas atvirame kosmose yra tokia menka, kad jai ir ruoštis nėra prasmės. Ypač turint omenyje, kad savižudybei papildomos įrangos ir cianido nereikėtų – pažeistas skafandro sandarumas astronautą nužudytų per porą minučių. Iš pradžių jis prarastų sąmonę, todėl tokia mirtis nebūtų labai skausminga. Kita vertus, šie gandai nebuvo visai iš piršto laužti.
Aleksėjus Leonovas 1965 m tapo pirmuoju į atvirą kosmosą išėjusiu žmogumi. Sovietų Sąjungos kosmonautas su savimi tuomet turėjo cianido kapsulę tam atvejui, jei jam nepavyktų sugrįžti į erdvėlaivį ir jo kolegai Pavelui Beliajevui tektų į Žemę grįžti vienam. Jos beveik prireikė, kuomet Leonovas įstrigo liuke, kai bandė sugrįžti į erdvėlaivį. Jam šiaip ne taip pavyko išsilaisvinti sumažinus slėgį jo kosminiame skafandre.
Taigi, legenda apie savižudybei paruoštus astronautus yra tik legenda. Bent jau niekas jos nėra patvirtinęs. O štai kosmonautai cianido kapsules bent jau praeityje tikrai turėjo.
