Kornelio universiteto astronomai pareiškė, kad kontaktas su ateiviais – tik po 1500 metų. Bet nežemiškų civilizacijų ieškantys mokslininkai nesirengia sėdėti rankas sudėję.
Kontakto paieškso gali užtrukti, bet svarbu nesustoti.
Kornelio universiteto astronomai pareiškė, kad kontaktas su ateiviais – tik po 1500 metų. Bet nežemiškų civilizacijų ieškantys mokslininkai nesirengia sėdėti rankas sudėję.
Kontakto paieškso gali užtrukti, bet svarbu nesustoti.
Jei tikitės sulaukti dienos, kai žemiečiai pagaliau užmegs kontaktą su nežemiška civilizacija (NC), nelaukite sulaikę kvėpavimą. Gali tekti luktelėti apie 1500 metų, sako du Kornelio universiteto tyrėjai.
„Kosmosas yra toks nežmoniškai beprotiškai didelis, kad netgi šviesos greičiu, tarpusavio komunikacija su bent kiek žymesne galaktikos dalimi užtruktų neįtikėtinai ilgai“, – sako Evan Solomonides, fizikas ir matematikos magistras iš Kornelio universiteto.
Solomonides ir Yervant Terzian, Kornelio astronomijos profesorius, kartu parašė straipsnį, kurį Solomonides praėjusią savaitę pristatė Amerikos astronomų draugijai San Diego, Kalifornijoje. Jų tyrimas skirtas Fermi paradoksui, pavadintam fiziko Enrico Fermi vardu. Šeštajame XX amžiaus dešimtmetyje Fermi iškėlė klausimą, kodėl, jei, kaip daugelis mokslininkų mano, yra daugybė technologinių civilizacijų, žemiečiai neužfiksavo jokių apčiuopiamų to įrodymų?
Savo darbe Kornelio mokslininkai rašo: „Aiškiai parodėme, kad žmonių komunikacija pasiekė maždaug 80 šviesmečių spindulio sferą, ir dar nepasiekė pakankamai daug žvaigždžių ir planetų, kad būtų galima tikėtis atsakymo. Tiesą sakant, vargu ar Žemė buvo pasiekta iki šiol, ir nesitikime, kad su mumis bus susisiekta, kol bus pasiekti maždaug 50 procentų žvaigždžių/planetų. Spėjame, kad to įvykstant nevertėtų tikėtis dar bent jau 1500 metų. Tad, Fermi paradoksas nėra pribloškiama įžvalga – ar jos nebuvimas – ir žmonės, kaip rūšis, turi kuo puikiausius šansus užmegzti kontaktą.“
Kvapą gniaužiantis Hubble teleskopu gautas mažos dalies nakties dangaus atvaizdas, kuriame matosi apie 10 000 galaktikų, kiekvienoje jų po daugiau nei milijardą žvaigždžių su nesuskaitomais milijardais planetų.
Solomonides ir Terzian taip pat atsižvelgia į vadinamąjį vidutinybės principą, kuris teigia, kad žemiečiai – palyginus su kitomis Paukščių Take galbūt gyvenančiomis gyvybės formomis – nėra kažkuo itin išskirtiniai.
„Kad ir koks gamtinis procesas pradėjo gyvybę mūsų planetoje, jis turėtų būti labai paplitęs ir turėjo nutikti nesuskaitomoje daugybėje vietų visoje galaktikoje, – rašė mokslininkai. – Tačiau, kiek žinome, esame visiškai vieni. Kaip taip galėjo nutikti?“
Solomonides sakė, kad didžiausią galimybę užfiksuoti nežemiškųjų kaimynų signalus turi Kalifornijoje įsikūręs SETI institutas.
„Manau, SETI daro būtent tai, ką ir turėtume daryti, nes jei nustosime ieškoti ir klausyti, galime galiausiai atsklidusį signalą pražiopsoti, – sakė Solomonides. – Jei nekreiptume dėmesio metus, mėnesį ar savaitę – ir tuo laiku pagaliau gautume signalą, vieną stiprų, aiškų signalą iš civilizacijos, pranešančios apie save – pražiopsotume jį ir niekaip nebesusigrąžintume, tad turime ir toliau stebėti ir bandyti.“
Mokslininkai visame pasaulyje stebi nakties dangų visame pasaulyje specialiais radioteleskopais, panašiais į šį masyvą Atacama dykumoje, Čilėje.
Seth Shostak, SETI instituto Mountain View, Kalifornijoje, vyr. astronomas, sakė, kad tyrėjai ieško vienareikšmiškų NC ženklų.
„Mūsų eksperimentai ieško nežemiškų civilizacijų signalų, kurie yra nenutrūkstami – kuriuos galima aptikti vėl ir vėl, – sakė Shostakas e. laiške „HuffPost“. – Antraip, iš kur žinotume, ką užfiksavome?“
„Gal NC nesirengia išlaidauti, transliuodamos mūsų kryptimi, kol sulauks mūsų atsakymo ir žinos, kad esame, – sakė jis. – Jei taip, gali prabėgti daug laiko, kol toks kryptingas signalas bus transliuojamas į Žemę.“
„Bet žinote ką? Galime aptikti galingo ateivių radaro siųstuvo signalą rytoj – tiesiog radijo triukšmą iš pažangios nežemiškos visuomenės“, – pažymėjo Shostakas.
„Žinodamas esant tokią galimybę, nesu linkęs sėdėti rankas sudėjęs keletą amžių, laukdamas sąmoningos reakcijos į „I Love Lucy“.“
Bent jau Shostakas, panašu, aiškaus ateivių signalo nesirengia laukti pusantro tūkstantmečio.
