Rugsėjo 13 dieną viso pasaulio informacinių technologijų specialistai ir vartotojai minėjo labiausiai paplitusios ir vienos svarbiausių kompiuterinės informacijos laikmenos – standžiojo disko (HDD – Hard Disk Drive) penkiasdešimtmečio jubiliejų. Lygiai prieš 50 metų, 1956 metų rugsėjo 13 dieną, IBM pristatė pirmąjį standųjį diską, pavadintą RAMAC.
Rugsėjo 13 dieną viso pasaulio informacinių technologijų specialistai ir vartotojai minėjo labiausiai paplitusios ir vienos svarbiausių kompiuterinės informacijos laikmenos – standžiojo disko (HDD – Hard Disk Drive) penkiasdešimtmečio jubiliejų. Lygiai prieš 50 metų, 1956 metų rugsėjo 13 dieną, IBM pristatė pirmąjį standųjį diską, pavadintą RAMAC (Random Access Method of Accounting and Control).
RAMAC, sveriantis apie toną, savo dydžiu prilygo dviem šaldytuvams ir picos dydžio magnetinėse plokštelėse talpino tuomet milžinišką informacijos kiekį – 5 megabaitus (MB). Šiandien tokį kiekį atminties užima vienas muzikinis kūrinys arba kelios vidutinės kokybės fotografijos. Po 25 metų, kartu su pirmuoju IBM asmeniniu kompiuteriu, pasirodė ir jiems skirti diskai, talpinę 40 MB informacijos.
Šiandien asmeninių kompiuterių diskų talpa siekia iki 750 gigabaitų (GB), o maždaug 200 GB talpos standusis diskas laikomas standartiniu. (1 GB – 1024 MB) Per metus yra parduodama per 260 milijonų standžiųjų diskų, o informacijos saugojimo savikaina per visą standžiojo disko istoriją sumažėjo nuo 2000 JAV dolerių iki pusės JAV cento vienam megabaitui.
Per visą 50-metį sparčiai augo standžiojo disko talpa, informacijos perdavimo greitis, tuo pačiu mažėjo informacijos saugojimo savikaina ir diskų svoris bei matmenys – juos dabar galima naudoti ne tik stalo ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose, bet ir kišeniniuose kompiuteriuose, muzikiniuose grotuvuose bei mobiliuosiuose telefonuose.
Rūpestis dėl informacijos saugumo
„Spartus informacijos saugojimo technologijų vystymasis pakeitė ir kompiuterių naudojimo paskirtį, – sako pasaulinės duomenų atstatymo technologijų lyderės „Ontrack“ atstovas Baltijos šalims Laimis Runkevičius. – Jeigu patys pirmieji kompiuteriai buvo naudojami tik sudėtingiems skaičiavimams atlikti, tai šiandien kompiuteriai atlieka nebe tik skaičiavimo, bet ir informacijos rengimo, saugojimo, analizės, perdavimo, verslo valdymo ir daugelį kitų funkcijų. Vis daugiau informacijos tiek versle, tiek ir namuose yra saugoma vien tik skaitmenine forma kompiuterių kietuosiuose diskuose – verslo informacija, įvairūs duomenys: apskaitos, verslo valdymo sistemos, įvairiausios duomenų bazės, o paskutiniu metu ir medija – muzika, filmai, fotografijos ir kt.“
Pasak L. Runkevičiaus, tas faktas, kad didžiuliai informacijos kiekiai yra saugojami vien tik skaitmenine forma kompiuterinėse laikmenose, verčia dar labiau susirūpinti informacijos saugumu. Nepaisant to, kad skaitmeninės informacijos saugojimo technologijos šiandien yra gana patikimos, šimtaprocentinės apsaugos nuo žmogiškųjų klaidų, techninės bei programinės įrangos gedimų, elektros tinklo trikdžių, fizinių laikmenos pažeidimų, kompiuterinių virusų, stichinių nelaimių ir kitų bėdų garantuoti negali niekas. „Saugojami informacijos kiekiai yra didžiuliai. Tai liudija atkurtų duomenų kiekis „Ontrack“ laboratorijose – jis viršija 1,5 petabaito (1 petabaitas yra lygus 10 laipsnyje 15). Informacijos svarba verslui – taip pat akivaizdi, todėl net ir menkiausi gedimai gali padaryti didžiulių nuostolių – dingę duomenys, sugadinta verslo reputacija, negautos pajamos, neplanuotos išlaidos informacijai atkurti ir t. t.“, – vardija potencialias problemas ekspertas.
Auga informacijos atkūrimo paslaugų paklausa
„Šiandien verslininkai ir IT profesionalai labai gerai supranta informacijos saugumo svarbą ir vis daugiau investuoja į tai, ir ypač po to, kai susiduria su duomenų praradimu. Mes pastebime, kad vieni vartotojai padaro išvadas ir susirūpina duomenų apsauga, tuo tarpu kiti „muša“ rekordus ir kreipiasi į mus pagalbos po kelis kartus per metus (tokių Klientų tarpe yra ir didžiųjų Lietuvos bankų), – sako L. Runkevičius. – Tuo pačiu šalia tradicinių informacijos apsaugos priemonių, kaip kopijavimas, antivirusinė apsauga, priemonės prieš įsilaužimus, vis daugiau dėmesio yra skiriama profesionalioms informacijos atkūrimo paslaugoms nelaimių atveju ir tam tikslui sudaromos sutartys su profesionalias informacijos atkūrimo paslaugas teikiančiomis ir didelę patirtį šioje srityje turinčiomis bendrovėmis.“
Pasaulinės duomenų atstatymo technologijų lyderės „Ontrack“ patirtis duomenų atstatymo srityje siekia apie 20 metų, o duomenų atkūrimui yra naudojama pati moderniausia programinė įranga bei įrankiai. „Ontrack“ partnerė Baltijos šalyse UAB „Abakas“ kartu su partneriais teikia profesionalias duomenų atstatymo paslaugas, kuriomis gali naudotis visų Baltijos šalių ir Kaliningrado srities vartotojai. Naudojant „Ontrack“ technologijas, informacija gali būti atkurta iš įvairiose operacinėse sistemose dirbančių kompiuterių ir tarnybinių stočių standžiųjų diskų, juostinių laikmenų, FLASH atminčių, CD, DVD, mobiliojo telefono atminties ir kt.
UAB „Abakas“ pernai iš profesionalių duomenų atstatymo paslaugų gavo 420 tūkstančių litų pajamų – 31 procentu daugiau nei 2004 metais. Pirmojo 2006 metų pusmečio bendrovės veiklos duomenimis, panašūs augimo tempai išliks ir šiemet. Pasak L. Runkevičiaus, tokį pajamų augimą lemia profesionalių duomenų atstatymo paslaugų paklausa ir bendrovės partnerių tinklo plėtra.
