Juodosios skylės ilgą laiką intrigavo astronomus, o praėjusią savaitę aptikus gravitacines bangas iš besijungiančių juodųjų skylių susidomėjimas šiais paslaptingais kosmoso objektais dar labiau padidės.
Juodosios skylės ilgą laiką intrigavo astronomus, o praėjusią savaitę aptikus gravitacines bangas iš besijungiančių juodųjų skylių susidomėjimas šiais paslaptingais kosmoso objektais dar labiau padidės.
Yra trys juodųjų skylių savybės, kurios iš esmės gali būti pamatuojamos: masė, kampinis momentas ir elektrinis krūvis. Tad viso labo yra tik trys parametrai, kuriuos stebėtojas gali sužinoti apie juodąją skylę – visa kita informacija pranyksta sulig įvykių horizontu, rašo huffingtonpost.com.
Iš šių parametrų pats svarbiausias yra masė. Juodosios bedugnės apibrėžime teigiama, kad jos masė koncentruota labai nedideliame tūryje – singuliarume. Tik juodosios skylės masė ir jos generuojamos gravitacinės jėgos sunaikina šalia esančius objektus.
Kosminiai spagečiai
Vienas iš numatomų juodosios skylės poveikių priartėjančiam objektui vadinamas „spagetizacija“ – per tam tikrą atstumą prie juodosios skylės priartėjęs objektas, pavyzdžiui, žmogus, įgytų spagečio formą.
Tokį poveikį sukeltų gravitacijos gradientas žmogaus kūne. Jeigu judama juodosios skylės link kojomis į priekį, kojos yra arčiau juodosios skylės nei galva, todėl jos pajustų stipresnę gravitacinę trauką, nei galva. O rankos būtų traukiamos į skirtingas puses, nei galva.
Galiausiai, kūnas ne tik pailgėtų, bet viduryje ir suplonėtų ir įgautų spagečio formą dar nepasiekęs juodosios skylės.
Tikslus taškas, kuriame gravitacijos jėgos pradėtų veikti, priklausytų nuo juodosios skylės masės. Jei artėtumėte prie „įprastinės“ juodosios skylės, kuri atsiranda kolapsavus didelės masės žvaigždei, kūnas spagečio formą įgytų likus keliems šimtas kilometrų iki įvykių horizonto-taško, iš kurio negali ištrūkti niekas, netgi šviesa.
Tačiau jei tai masyvi galaktikos centre esanti juodoji skylė, kūnas „spagečio“ formą galėtų įgauti ir prie jos priartėjęs per dešimtis tūkstančių kilometrų. Jei šį procesą stebėtų tolimas stebėtojas už juodosios skylės įvykių horizonto, jam atrodytų, kad kūnas palaipsniui lėtėja ir pranyksta.
Blogos žinios Žemei
O kas nutiktų, jei juodoji skylė iš niekur išdygtų šalia Žemės? Tie patys gravitacijos efektai, kurie nulėmė „spagetifikaciją“, pradėtų veikti ir čia. Arčiausiai juodosios skylės esantį Žemės kraštą veiktų kur kas didesnė jėga, nei tolimąjį, ir ilgainiui planeta būtų perplėšta.
Juodosios skylės nebūtinai atrodo juodos. Kvazarai – tolimų galaktikų centre esantys objektai, kuriems energiją tiekia juodosios skylės, yra itin ryškūs. Jie gali šviesti ryškiau, nei visa likusi galaktika. Ši spinduliuotė generuojama, kai juodoji skylė „ryja“ medžiagą.
Temperatūra aplink juodąsias skyles yra labai didelė, todėl dar iki įgydamas spagečio formą kūnas – ar tai būtų Žemė, ar kitas objektas, „iškeptų“.
