1834 m. gimęs rusų chemikas atrado dėsnį, padėjusį suskirstyti mūsų visatoje egzistuojančius elementus. Periodinę elementų lentelę iš pradžių sudarė 56 elementai, o kasmet vidutiniškai prisidėdavo dar po papildomą elementą, taigi šiuo metu lentelę sudaro 118 elementų. 
Minime garsiosios periodinių elementų lentelės sudarytojo Dmitrijaus Mendelejevo 182-ąsias gimimo metines.
1834 m. gimęs rusų chemikas atrado dėsnį, padėjusį suskirstyti mūsų visatoje egzistuojančius elementus. Periodinę elementų lentelę iš pradžių sudarė 56 elementai, o kasmet vidutiniškai prisidėdavo dar po papildomą elementą, taigi šiuo metu lentelę sudaro 118 elementų. Štai penki įdomūs faktai apie periodinių elementų lentelę ir patį jos sudarytoją Dmitrijų Mendelejevą, kurių galbūt nežinojote, rašo „The Independent“.
115 elemento egzistavimas netrunka nė sekundės
Ununpentijus – itin radioaktyvus elementas, dar žinomas 115-ojo elemento pavadinimu, kurio skilimo pusperiodis trunka vos 220 milisekundžių. Apie naują rusų mokslininkų atrastą elementą pranešta 2015 m. gruodžio mėn.
Lentelėje atsiskleidžianti chemiko aistra kortoms
D. Mendelejevas mėgo žaisti kortomis, todėl surašė kiekvieno elemento santykinę atominę masę ant atskiros kortelės, tada sudėjo korteles lyg žaistų kortomis. Garsusis chemikas sudėliojo panašių savybių turinčius elementus į eiles, o tada šias eiles pagal santykinę atominę masę surikiavo į stulpelius.
Išpranašavo dar neatrastus elementus
Vienas genialiausių D. Mendelejevo sukurtų ir periodinėje lentelėje vietą radusių dalykų – tušti tarpeliai, kuriuos jis paliko elementams, kurie dar nebuvo atrasti. Turėdamas šių žinių garsusis chemikas sugebėjo išskaičiuoti galio, skandžio ir germanio santykinę atominę masę.
Kai kurie atomai gali „bučiuotis“
Paimkite modernią periodinių elementų lentelę, iškirpkite sudėtingai atrodančius stulpelius viduryje, suglauskite lentelės puses. Sutampantys ar „besibučiuojantys“ elementai turi vienas kitą papildančias elektronų struktūras.
Radioaktyvūs elementai linkę judėti
D. Mendelejevas daug ką darė teisingai, tačiau jis darė prielaidą, kad visi elementai yra nekintantys. Radioaktyvių atomų branduoliai nestabilūs, o tai reiškia, kad šių atomų branduoliai juda po lentelę. Pavyzdžiui, uranas skyla į lengvesnius elementus, įskaitant šviną, o tai jau visiškai kitas atomo numeris.
