Įvyksta atominis sprogimas. Viską aplink glemžiasi ugnis, tvyro panika... Ar turėtumėte pasilikti savo griūvančiame name ar bėgti iki artimiausio požeminio rūsio? Naujas matematinis modelis pateikia atsakymą. Šis modelis – tai Kalifornijos Lawrence Livermore laboratorijos atmosferos mokslininko Michaelo Dillono idėja.
Įvyksta atominis sprogimas. Viską aplink glemžiasi ugnis, tvyro panika... Ar turėtumėte pasilikti savo griūvančiame name ar bėgti iki artimiausio požeminio rūsio? Naujas matematinis modelis pateikia atsakymą.
Šis modelis – tai Kalifornijos Lawrence Livermore laboratorijos atmosferos mokslininko Michaelo Dillono idėja. Jis pradėjo gilintis į šią temą prieš 5 metus, kai JAV vyriausybė paragino atlikti daugiau bandymų su „branduolinių slėptuvių“ galimybėmis. Šaltojo karo metu, mokslininkai sumodeliavo visas įmanomas atominio sprogimo pasekmes. Bet Dillonas rado spragą apsisaugojimo strategijoje žmonėms, kurie yra pakankamai aukštai, kad išvengtų pirminės sprogimo bangos, bet pakankamai arti susidurti su mirtinomis radioaktyviosiomis dalelėmis ir nusprendė tai ištaisyti. Mokslininkas susitelkė tik ties mažesniais branduoliniais sprogimais, panašiais į tuos, kurie sunaikino Hirosimą ir Nagasaki.
Pasaulio branduolinis arsenalas tampa vis galingesnis – šiandien turimos galvutės gali padaryti tūkstančius kartų daugiau žalos nei prieš keliasdešimt metų. Tačiau saugumo ekspertai tiki, kad mažo pajėgumo bombos greičiausiai gali būti panaudotos tik teroristų.
Sunkiausia dalis kuriant modelį buvo išsiaiškinti kokie yra radioaktyviųjų medžiagų kintamieji rodikliai. Kuo ilgiau būnate lauke, tuo didesnę radiacijos dozę gaunate, tačiau aplinkos radiacijos intensyvumas taip pat laikui bėgant mažėja. Taigi jūsų absoliuti gauta dozė bėgant slėptis priklauso nuo to, kada išbėgote į lauką, kiek gavote apsaugos iš aplinkos, nuo sprogimo nuotolio bei distancijos, kurią įveiksite ieškant geresnės slėptuvės. Dillonas supaprastino skaičiavimus, padarydamas prielaidą, kad bėgdamas būsite absoliučiai veikiamas radiacijos. Jis taip pat ignoravo tokius nukrypimus, kaip siekiamos prieglaudos pajėgumas apsaugoti. Galiausiai šio tyrimo matematika „susitraukė“ iki lemiamo skaičiaus: laiko, praleisto būnant savo pirmoje prieglaudoje ir laiko, išeikvoto bėgant į geresniąją pastogę santykio. Tada mokslininkas ėmėsi darbo su įvairiais prieglobsčio bei perėjimo variacijų skaičiavimais.
Rezultatai jį nustebino. Esant mažos atominės bombos sprogimui, jūs galite nuveikti daug daugiau nei tūnoti toje pačioje vietoje. Žinoma, reikia būti labai akyliems ir gerai pažinoti jus supančią aplinką. Jeigu jūsų pirminė prieglauda yra nesaugi, o geresnės kokybės prieglobstis yra už 5 minučių kelio, modelis siūlo bėgti link jo kiek kojos neša. Jeigu prieglobstis yra toliau, privalote jį pasiekti ne vėliau kaip pusvalandis po sprogimo. Priklausomai nuo miesto dydžio, visiems sekant šiais patarimais, galėtų išsigelbėti tarp 10000 ir 100000 žmonių, skelbia Michaelas Dillonas.
Nors šis modelis sulaukė oponentų kritikos dėl nenuspėjamos žmonių kolektyvinės elgsenos, tačiau pripažįstama, kad jis parodo kas, gelbėjantis atominio sprogimo metu, yra įmanoma padaryti, o kas ne, todėl tai gali būti puiki pagalbinė priemonė kuriant evakuacijos planus.
