Nepelno siekianti kosminių tyrimų grupė „Inspiration Mars“ lapkričio 20 d. pristatė pirmosios žmonių misijos į Marsą „Mission for America“, kurios startas įvyks 2017 m. pabaigoje, detales, skelbia „Space.com“. Planuojama, kad jau po 4 metų ir 1 mėnesio į Marsą išskris ir iš jo sugrįš sutuoktinių astronautų pora. 
Nepelno siekianti kosminių tyrimų grupė „Inspiration Mars“ lapkričio 20 d. pristatė pirmosios žmonių misijos į Marsą „Mission for America“, kurios startas įvyks 2017 m. pabaigoje, detales, skelbia „Space.com“. Planuojama, kad jau po 4 metų ir 1 mėnesio į Marsą išskris ir iš jo sugrįš sutuoktinių astronautų pora. Projekte dalyvaus NASA, jį iš dalies finansuos JAV vyriausybė, o projektui vadovauja multimilijonierius, pirmasis pasaulyje kosmoso turistas Denisas Tito (Dennis Tito).
Misijos „Mission for America“ plano schema
Jis tikisi bendradarbiauti su NASA ir panaudoti šios kosminės agentūros ekspertų žinias, patirtį ir inžinerinius projektus. Turtuolis tikisi ir vyriausybės finansinio indėlio. Pirmieji Marso pionieriai Žemę paliktų 2018-ųjų sausį.
„Kad ši misija įvyktų, pakaktų galbūt kelių šimtų milijonų dolerių valstybės paramos, – pranešime spaudai dėsto projekto „Inspiration Mars“ atstovai. – Kviečiame mūsų šalies aukščiausius vadovus nepraleisti neeilinės galimybės pradėti Saulės sistemos tyrimų erą ir Jungtinėms Valstijoms užtikrinti joje lyderės poziciją.“
„Mission for America“ misijos metu į Marsą bus išskraidinta sutuoktinių pora. Skrydžio startas – 2017 m. gruodžio 25 – 2018 m. sausio 5 d. Tai yra palankiausias metas skristi į Marsą, nes tomis dienomis Marsas ir Žemė atsidurs optimaliausioje (artimiausioje) pozicijoje.“
„Mission to Mars“ erdvėlaivis
Tiesa, du į Marsą skrisiantys astronautai Raudonojoje planetoje nenusileis. Jie apskries planetą 160 km aukštyje, o po to leisis kelionėn atgal į Žemę. Gimtojon planeton pirmieji Marso tyrinėtojai turėtų sugrįžti 2019 m. gegužę, kosmose praleidę 501 parą.
„Inspiration Mars“ viliasi, kad tokia misija įkvėptų kitų kartų mokslininkus ir inžinierius naujiems projektams, užtikrintų Jungtinių Valstijų dominavimą mokslo ir technologijų srityje. Be kita ko, ši misija būtų solidus pamatas dar ambicingesnės Saulės sistemos tyrimų misijoms.
„Mokslas ir technologijos iš šios misijos sulauktų labai daug dividendų, – tvirtina vyriausiasis „Inspiration Mars“ technologijų direktorius Taberis Makalumas (Taber MacCallum). – Vaizdžiai tariant, manau, kad šia misija savotiškai peržengtume „garso greičio ribą“ ir suteiktume impulsą daugybei ambicingesnių ateities misijų.“
„Mission to Mars“ erdvėlaivis: gyvenamasis modulis (Habitate Module), energijos modulis (Service Module), nusileidimo Žemėje kapsulė (Earth Reentry Pod), įtvirtinimo konstrukcijos (Spacecraft Adapter)
Pirmoji misija į Marsą startuotų iš NASA kosmodromo, o astronautų porą į Raudonąją planetą išskraidintų jau dabar kuriama mega-raketa „Space Launch System“ (SLS), kurios pirmasis bandomasis skrydis turi įvykti 2017-ųjų pabaigoje.
Įdomu tai, kad šioje misijoje įvyktu ne vienos, o dviejų raketų startai. Pirmoji raketa (SLS) į orbitą aplink Žemę iškeltų keturis krovininius sektorius. Juose būtų išskraidinti: 1) SLS aukštesnės pakopos raketa; 2) 600 kubinių pėdų tūrio gyvenamasis modulis, kuris kuriamas krovininio modulio „Cygnus“ pagrindu; 3) energijos modulis, kuris aprūpins gyvenamąjį modulį energija; 4) nusileidimo Žemėje kapsulė, kuriama NASA kapsulės „Orion“ pagrindu.
Antroji raketa (labiausiai tikėtina, kad ji bus komercinė, t. y., sukurta privačios bendrovės) į orbitą nuskraidins abu astronautus. Kol kas privačios kompanijos erdvėlaivis dar nėra išrinktas. Orbitoje įgulos nariai persikels į gyvenamąjį modulį, o tada jį į Marsą išskraidintų antroji mega-raketos SLS pakopa.
Vedusi pora visą misiją praleistų gyvenamajame modulyje, o paskutinėmis misijos valandomis, prieš pat nusileisdama Žemėje, perliptų į nusileidimo kapsulę.
Skrydžio į Marsą schema: misijos metu bus išnaudotas maksimalus Žemės ir Marso suartėjimas
„Inspiration Mars“ atstovai pripažįsta, kad šios misijos įgyvendinimas yra didžiulis iššūkis. Pavyzdžiui, nusileidimo kapsulė privalės apsaugoti astronautus nuo pragariško karščio, kurį sukels 51,5 tūkst. km/val. greičiu skriejančios kapsulės trintis su atmosfera. Tačiau misija – įgyvendinama, o siūlomame plane – jau egzistuojančios ir praktiškai patikrintos technologijos.
„Šią žinią pasauliui perduodame besąlygiškai tikėdami NASA vyrais ir moterimis, šventai įsipareigodami įveikti bet kurią iškilusią kliūtį ir absoliučiai įsitikinę, kad ši misija yra įgyvendinama“, – deklaruojama pranešime spaudai.
