Kovo 13 d. CERN'o fizikai pareiškė apsisprendę dėl neseniai atrastosios dalelės: ji tikrai yra ilgai ieškotasis Higgso bozonas. Šis atradimas turėtų padėti suprasti fundamentaliuosius mūsų visatos sandaros ypatumus. Higgso bozonu pavadinta nepagaunamoji dalelė buvo teoriškai numatyta 1964 metais, siekiant susidaryti visą vaizdą apie tai, kaip atsirado visata.
Kovo 13 d. CERN'o fizikai pareiškė apsisprendę dėl neseniai atrastosios dalelės: ji tikrai yra ilgai ieškotasis Higgso bozonas. Šis atradimas turėtų padėti suprasti fundamentaliuosius mūsų visatos sandaros ypatumus.
Kaip skelbia portalas phys.org, galiausiai įsitikinta, jog ilgai ieškotoji ir surastoji subatominė dalelė yra mūsų visatos pats pagrindinis statybinis elementas. Ji turėtų paaiškinti, kodėl elektronai ir visos kitos dalelės, iš kurių sudaryta materija, turi masę.
Higgso įvykio modeliavimas ATLAS eksperimente
©CERN
Apie tokios dalelės egzistavimą buvo prognozuota dar prieš pusšimtį metų, bet niekaip nesisekė to įrodyti eksperimentiškai.
Higgso bozonu pavadinta nepagaunamoji dalelė buvo teoriškai numatyta 1964 metais, siekiant susidaryti visą vaizdą apie tai, kaip atsirado visata. Pagrindinė teorija teigia, jog visata susikūrė po Didžiojo sprogimo (angl. Big Bang). Dalelei pavadinimas buvo suteiktas pagal vieno iš tos teorijos kūrėjų, pasiūliusio mintį apie tokios dalelės egzistenciją, Peterio Higgso pavardę. Neoficialiai ji dar buvo vadinama „dieviškąja dalele“.
Šio atradimo autorių kolektyvas, labai tikėtina, taps pagrindiniu pretendentu Nobelio premijai gauti. Praeitų metų liepą Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire, angl. European Organization for Nuclear Research; CERN) paskelbė, jog atrado dalelę savo elgsena labai panašią į Higgso bozoną, tačiau susilaikė nuo galutinio patvirtinimo, kad tai tikrai ieškotoji dalelė, o ne kažkokia jos versija.
Visą šį laiką mokslininkai kruopščiai tikrino eksperimentų rezultatus.
„Preliminarūs 2012 metais atliktų eksperimentų rezultatai, išanalizavus visus duomenis, yra puikūs; man visiškai aišku, kad mes turime reikalą su Higgso bozonu, tik dar reikia patikslinti kokio tipo yra šis Higgso bozonas“, – kalbėjo vienai iš dviejų pagrindinių CERN‘o fizikų komandų vadovavęs Joe Incandela. (Kiekvienoje iš šių komandų dirbo ne mažiau kaip po kelis tūkstančius žmonių.)
Apie tai, ar ši dalelė yra Higgso bozonas, buvo sprendžiama iš to, kaip ji sąveikauja su kitomis elementariosiomis dalelėmis, sakoma CERN‘o pareiškime. Atlikę visus reikalingus patikrinimus, mokslininkai patvirtino, jog „tikrinimo rezultatai tvirtai rodo, kad tai yra Higgso bozonas“.
Apie šiuos rezultatus buvo pranešta Ženevoje įsikūrusio CERN‘o būstinėje, o patys rezultatai publikuoti Italijos Alpėse vykusios konferencijos metu.
CERN‘o 10 milijardų dolerių vertės Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC), kuris pastatytas po Prancūziją ir Šveicariją skiriančia siena, buvo naudojamas iki labai didelių energijų įgreitintų protonų susidūrimams tirti. Šių susidūrimų metu atsirandančios subatominės dalelės turėjo padėti atsakyti į klausimą, kaip susidarė visata.
Higgso bozono egzistencija leidžia patvirtinti teoriją, kad visų formų ir dydžių materija įgyja tokią savo formą ir dydį tik tada, kai ją sudarančios dalelės sąveikauja tarpusavyje, energetiniame lauke dalyvaujant pačiai svarbiausiai dalelei – Higgso bozonui. Kuo stipriau jos viena kitą traukia, tuo didesnė jų masė.
