Žmonija jau ilgai svajoja nuleisti kojas Marse, tačiau ant kojų esantys batai gali sutrypti bet kokias gyvybės formas, egzistuojančias raudonojoje planetoje.
Kiekvieną astronautą, kuris nusileis Marse, lydėtų gausus 100 trilijonų mikrobų būrys. Šis „mikrobiomas“ kartu su žmonėmis evoliucionavo ne vieną erą ir jis atlieka ne vieną funkciją, pavyzdžiui, padeda žmonėms virškinti maistą ar atbaido ligas sukeliančias bakterijas.
Žmonija jau ilgai svajoja nuleisti kojas Marse, tačiau ant kojų esantys batai gali sutrypti bet kokias gyvybės formas, egzistuojančias raudonojoje planetoje. Kiekvieną astronautą, kuris nusileis Marse, lydėtų gausus 100 trilijonų mikrobų būrys. Šis „mikrobiomas“ kartu su žmonėmis evoliucionavo ne vieną erą ir jis atlieka ne vieną funkciją, pavyzdžiui, padeda žmonėms virškinti maistą ar atbaido ligas sukeliančias bakterijas.
Nors šie mikrobai artimai susiję su žmonėmis, dauguma jų, patekę ant Marso paviršiaus, persikels ten. O tai gali turėti nenuspėjamų pasekmių planetai, kurioje galbūt yra ir sava gyvybė.
„Mes esame įsipareigoję Marsui, net jei tai tik marsietiški mikrobai, nežudyti jų juos aptikdami“, – teigė Cynthia Phillips iš SETI (Nežemiškojo intelekto paieškos) instituto.
„Ten nusiuntus astronautus žmones, nebūtų kaip juos sterilizuoti. Mes kiekvieną sekundę paskleidžiame tūkstančius mikrobų. Taigi tai rimta problema“, – pridūrė ji. Viso pasaulio kosmoso agentūros jau galvoja, kaip sumažinti pilotuojamų misijų į Marsą keliamą užkrato grėsmę, nors praeis galbūt ne vienas dešimtmetis, kol žmogus žengs pirmuosius žingsnius raudonojoje planetoje.
Iš tiesų jos jau pateikė rekomendacijas, kurių siūlo laikytis. Tai juodraštinis protokolas, kurį 2008 metais sudarė Kosmoso tyrimų komitetas (COSPAR), priklausantis Tarptautinei mokslo tarybai.
Svarbiausias COSPAR tikslas – apsaugoti Žemę nuo bet kokio galimo „atgalinio užkrato“ iš Marso, tačiau jis taip pat siekia padėti apsaugoti raudonąją planetą nuo Žemės gyvybės.
COSPAR rekomendacijose, kurių NASA ir Europos kosmoso agentūra įsipareigojusios laikytis, pataria vengti gilių daubų, galimų geoterminių vietovių ir kitų „specialių raudonosios planetos regionų“ , kuriuose Žemės gyvybė galėtų išgyventi ir pradėti plisti.
„Aišku, jog kai žmonės nukeliaus į Marsą, iš jų gyvenamų vietų ir iš pačių žmonių pasklis mikrobai. O žmones neišvengiamai veiks Marse esančios medžiagos“, – teigė NASA atstovė Cassie Conley.
„Taigi žmonės galėtų keliauti tik į tas vietas, kur galėtume tikėtis, jog Marso aplinka sunaikins bet kokius organizmus iš Žemės, kurie pasklis“, – SPACE.com sakė ji ir pridūrė, kad tokius kriterijus atitiktų įvairios netoli Marso pusiaujo esančios vietos. COSPAR rekomendacijos taip pat nurodo, kad žmonės negali tyrinėti Marso vietos, kurios prieš tai neaplankė ir neapžiūrėjo robotas. Robotas galėtų atvykti pirmiau ar lydėti žmogų jo misijos metu.
COSPAR taisyklės taip reglamentuoja Marsą ir kitus pasaulius tyrinėjančių robotų švarą. Pavyzdžiui, NASA marsaeigiui „Curiosity“, kuris Marse nusileido rugpjūčio 5 dieną ir kuris turi nustatyti, ar planetoje kada nors buvo tinkamos sąlygos mikrobinei gyvybei egzistuoti, leista ant savo paviršiaus turėti ne daugiau kaip 300 tūkst. bakterinių sporų, kurios galėtų patekti į Marso aplinką.
Tokie kiekybiniai apribojimai pilotuojamoms misijoms dar nenustatyti, tačiau vieną dieną tai greičiausiai bus padaryta, teigė C. Conley.
„Esu tikra, kad ateityje turėsime daugiau skaitmeninės informacijos, tačiau iš dalies tą turime grįsti savo supratimu apie tai, kokia techninė įranga naudojama. Taip pat turime geriau suprasti pačią Marso aplinką“, – pridūrė ji.
Siekiant pastarojo tikslo, turėtų padėti dviejų metų trukmės „Curiosity“ misija. Marsaeigis, nusileidęs Geilo krateryje, aplinką tyrinėja naudodamas 10 mokslinių instrumentų, tarp kurių – prietaisai, galintys aptikti požeminį vandens ledą ar matuojantys didelės energijos radiaciją planetos paviršiuje.
Mokslininkus domina ir Marso mėginių atgabenimo į Žemę misija. Iš tiesų tai – svarbiausias NASA prioritetas. Agentūra jau vertina keletą skirtingų strategijų, kaip mokslininkams Žemėje gauti gryną Marso gabalėlį.
NASA pasirinktą mėginių pargabenimo į Žemę kelią gali atskleisti vasarį. NASA taip pat labai rimtai masto, kaip žmones saugiai nusiųsti į Marsą. Prezidentas Barackas Obama 2010 metais pareiškė, kad šis tikslas turėtų būti pasiektas iki 4 dešimtmečio vidurio.
Tačiau vyriausybinės kosmoso agentūros nėra vienintelės, planuojančios pilotuojamas Marso misijas. Elonas Muskas, privačios kosminių skrydžių bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas, tikisi astronautus į raudonąją planetą nuskraidinti po 10–15 metų.
O olandų kompanija „Mars One“ siekia keturis žmones Marse nutupdyti 2023 metais. Tai būtų pirmasis žingsnis kuriant nuolatinę koloniją. „Mars One“ planuoja savo sumanymą finansuoti lėšomis, gautomis misiją paverčiant realybės šou. Anot C. Conley, tokios privačios bendrovės greičiausiai taip pat laikysis COSPAR rekomendacijų. Pagal 1967 metų Kosminės erdvės sutartį, valstybės yra atsakingos už jų teritorijoje registruotų kompanijų veiklą kosmose. Taigi JAV ir Nyderlandų vyriausybės yra suinteresuotos, kad „SpaceX“ ir „Mars One“ žaistų pagal taisykles. Galų gale, nė viena šalis nenorėtų stoti prieš tarptautinį teismą ir sulaukti kaltinimų užteršus kitą planetą.
Be to, ir pačios kompanijos linkusios elgtis atsakingai. Pavyzdžiui, „SpaceX“ jau iniciavo diskusiją su NASA dėl planetų apsaugos, susijusios su jų ketinimais rengti pilotuojamas misijas į Marsą, pažymėjo C. Conley.
