Fotoaparatai šiandien yra įprastas dalykas – toks įprastas, jog skaitmenines nuotraukas darome vos ne kasdien, tiek mobiliaisiais telefonais, tiek rimtesniais įrenginiais. Tiesa, tikrai ne kiekvienas galime pasigirti turintys asmeniškai darytų nuotraukų ekstremaliomis sąlygomis; pavyzdžiui, kosmose.
Fotoaparatai šiandien yra įprastas dalykas – toks įprastas, jog skaitmenines nuotraukas darome vos ne kasdien, tiek mobiliaisiais telefonais, tiek rimtesniais įrenginiais. Tiesa, tikrai ne kiekvienas galime pasigirti turintys asmeniškai darytų nuotraukų ekstremaliomis sąlygomis; pavyzdžiui, kosmose.
NASA astronautas Reksas Valhaimas, misijos STS-135 specialistas, susipažįsta su fotoaparatu, kurį jam reikės naudoti Kenedžio skrydžių centre Floridoje vyksiančiose treniruotėse (2011 balandžio 7)
©NASA Photo/Houston Chronicle, Smiley N. Pool
Esant „nedraugiškoms“ aplinkoms sąlygoms, fotoaparatams reikalingos specialios apsaugos, saugančios nuo drėgmės, dulkių ir kitokių sutrikimus galinčių sukelti veiksnių. Kosmose pagrindiniai veiksniai yra du – vakuumas ir didelis šaltis. Kaip gi nuo to apsisaugoti?
Pirmoje šio straipsnio nuotraukoje pavaizduotas veidrodinį (DSLR) fotoaparatą laikantis NASA astronautas Reksas Valhaimas. Prie šio aparato prijungtas papildomas didžiulis blykstės įrenginys, įdėtas į baltos spalvos apsauginį „apsiaustą“. Panašus „apsiaustas" matosi ir antrojoje nuotraukoje – astronauto Maiko Fosumo (Mike Fossum) užfiksuotame autoportrete, atviroje kosminėje erdvėje. Atkreipkite dėmesį į tai, jog šiuo atveju panašiai apsaugotas ir paties fotoaparato korpusas. Kas gi slypi po baltu uždangalu?
Pasirodo, jog kosmose visas fotoaparatas turi būti izoliuotas nuo žemos temperatūros. Pati fotografinė įranga yra visiškai standartinė – pirmoje nuotraukoje tai yra blykstė „Nikon SB-800“, o fotoaparato modelis – „Nikon D2Xs“. Papildomai naudojamas specialus sutvirtinantis korpusas, kurio viduje palaikomas funkcionavimui užtikrinti reikiamas oro slėgis.
Šią nuotrauką užfiksavo Maikas Fosumas. Matomas daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Atlantis“, prisijungęs prie Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS). Visas vaizdas atsispindi astronauto skafandro antveidyje
©NASA
Terminė danga ne tik apsaugo aparatūrą nuo šalčio – ji taip pat izoliuoja metalines dalis, kad prie jų prisiliečiantys astronautai nenušaltų rankų. Paprastai sveikatai nekenkianti kosminė „prisilietimo prie metalo temperatūra“ palaikoma nuo +120 iki -129 laipsnių pagal Celsijaus skalę ribose.
Įrangai papildomai pritaikytos fokusavimą mažo apšviestumo sąlygomis fokusavimą pagerinančios tolimačio modifikacijos. Taip pat įvesti kai kurios programinės įrangos (angl. firmware) pakeitimai ir pakeistas mechanizmų detalėms sutepti naudojamas tepalas. Daugiau viskas yra lygiai taip pat, ką mes galime įsigyti mums įprastose fotografinės technikos parduotuvėse.
Užfiksuotos nuotraukos įrašomos „Flash“ tipo atminties kortelėse. Duomenys nuotoliniu būdu neperduodami. Kai fotoaparatas grįžta iš kosmoso į kosminę stotį arba į Žemę, techninė komanda įvertina aparatūros būklę ir tinkamumą pakartotiniam naudojimui. Bet kuriuo atveju, be smulkių pažeidimų neapsieinama – pavyzdžiui, kosminė spinduliuotė gali pažeisti kai kurias vaizdo jutiklio celes. Jei pažeidimai minimalūs, fotoaparatas gali būti panaudotas pakartotinai.
