Prieš 50 metų iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane į dangų paleista raketa „R-7“, kurios smaigalyje buvo įtaisytas pilotuojamas erdvėlaivis „Vostok-1“. Jame sėdėjo vienas drąsus rusas – Jurijus Gagarinas. Apskriejęs erdvėlaiviu aplink Žemę, jis tapo pirmuoju žmogumi, pabuvojusiu kosmose. Artimiausioje ateityje galimybė nuskristi į kelių šimtų kilometrų virš žemės aukšti turėtų tapti prieinama ir paprastiems mirtingiesiems.
Prieš 50 metų iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane į dangų paleista raketa „R-7“, kurios smaigalyje buvo įtaisytas pilotuojamas erdvėlaivis „Vostok-1“. Jame sėdėjo vienas drąsus rusas – Jurijus Gagarinas. Apskriejęs erdvėlaiviu aplink Žemę, jis tapo pirmuoju žmogumi, pabuvojusiu kosmose. Artimiausioje ateityje galimybė nuskristi į kelių šimtų kilometrų virš žemės aukšti turėtų tapti prieinama ir paprastiems mirtingiesiems.
1961 m. balandžio 12 d. 6 val. 7 min. Baikonuro kosmodromo pirmoje aikštelėje startavo keturios raketos–nešėjos. „Vostok-1“ paleidimą stebėjęs vyriausiasis konstruktorius Sergėjus Korolevas per radijo ryšį ištarė: „Pakilimas! Linkime gero skrydžio. Viskas tvarkoje“. Erdvėlaivyje buvęs J. Gagarinas trumpai atsakė: „Važiuojam!“.
Praėjus dviem minutėms, nuo erdvėlaivio atsiskyrė raketos-nešėjos ir įsijungė pagrindinė raketa. Po 8 minučių pagrindinė raketa baigė deginti kurą, užgeso ir atsiskyrė nuo erdvėlaivio. Po kelių sekundžių „Vostok-1“ kirto viršutinę Žemės atmosferos ribą ir įskriejo į kosmosą.
J. Gagarino skrydis aplink planetą truko 108 minutes. Didžiąją laiko dalį erdvėlaivį valdė automatinės sistemos. Erdvėlaiviui sugrįžtant į Žemę, J. Gagarinas katapultavosi specialioje kapsulėje 7 km aukštyje ir sėkmingai nusileido ant žemės.
Įdomu tai, kad pagal tuometines Tarptautinės aeronautikos federacijos taisykles žmogaus skrydžiu į kosmosą buvo galima laikyti tik tokį skrydį, per kurį žmogus erdvėlaivyje turėjo būti nuo jo pakilimo iki nusileidimo. Kadangi J. Gagarinas katapultavosi anksčiau, rusai iš pradžių slėpė šį faktą ir tvirtino, kad pilotas nusileido erdvėlaivyje.
Politinis atspalvis
J. Gagarino skrydis turėjo ir politinį atspalvį. Buvusi Sovietų sąjunga tuo metu galėjo puikuotis dar kartą aplenkusi savo pagrindinę konkurentę JAV. Beveik ketveriais metais anksčiau rusai pirmieji paleido pirmą dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik“.
Sovietų sąjungos ir JAV lenktynės dėl pirmojo žmogaus kosmose buvo itin įtemptos, abi supervalstybės tuo metu buvo pasiekusios labai panašų technologinį lygį. Net ir nedidelis nesklandumas rusų kosmoso programoje galėjo visai kita linkme pakreipti tų laikų istoriją.
JAV astronautas Alanas Shepardas savo kolegos ruso skrydį į kosmosą pakartojo mažiau negu po mėnesio. Skirtingai negu J. Gagarinas, amerikiečių pilotas neapskriejo Žemės, o tik pakilo į 187 km aukštį ir vėl grįžo atgal, šis skrydis truko 16 minučių. Tiesa, A. Shepardas skrydžio metu didžiąją laiko dalį erdvėlaivį pilotavo pats.
Tai, kad rusai pirmieji išsiuntė žmogų į kosmosą, amerikiečius pastūmėjo siekti naujo proveržio ir tapo svarbia paskata nusileidimo Mėnulyje programai. Praėjus aštuoneriems metams JAV astronautas Neilas Armostrongas tapo pirmuoju žmogumi, žengusiu dulkėtu Mėnulio paviršiumi. Sovietų sąjunga, nors iš pradžių ir puoselėjo viltis nugabenti žmogų į vienintelį Žemės palydovą, vėliau tokių planų atsisakė dėl itin didelio finansavimo poreikio.
Nebekartoti septintojo dešimtmečio misijų į Mėnulį dėl didelio finansavimo poreikio nusprendė ir amerikiečiai. Tokia misija buvo planuojama 2012 metais, tačiau ją atšaukė JAV prezidentas Barackas Obama. Tiesa, kuriami planai dėl skrydžio į Marsą, šiuo metu Rusijoje 7 savanoriai kaip tik atlieka tokios misijos, kuri truktų 520 dienų, simuliaciją.
Sujungė pastangas
Žlugus Sovietų sąjungai, rusai ir amerikiečiai suvienijo savo jėgas. Rusija ir JAV šioje srityje pradėjo bendradarbiauti 1993 metais: amerikiečių daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai pradėjo lankytis rusų kosminėje stotyje „Mir“, šioje stotyje kartu dirbo rusų kosmonautai ir amerikiečių astronautai.
Šią stotį pakeitusios Tarptautinės kosminės stoties atsiradimas ir paleidimas buvo didžiąja dalimi susijęs su rusų ir amerikiečių susitarimu tęsti bendradarbiavimą kosmoso tyrinėjimuose. Be to, JAV nusprendus nebenaudoti daugkartinių erdvėlaivių, į šią stotį įgula ir įranga šiuo metu gabenama rusų raketomis.
Kosmoso turizmas
Balandžio pabaigoje sukaks 10 metų, kai į kosmosą pakilo pirmas neprofesionalas – amerikietis Dennisas Tito, kuris Tarptautinėje kosminėje stotyje praleido ištisą savaitę. Į ją D. Tito nuskrido ir grįžo su rusų raketa, kosminė kelionė jam kainavo 20 mln. JAV dolerių.
Iki šiandien kosmose yra pabuvoję 9 kosmoso turistai, kiekvienas iš jų už tokią galimybę yra paklojės dešimtis milijonų dolerių. Todėl kosmoso turizmas kol kas yra tokia prabanga, kurią sau gali leisti tik patys turtingiausi pasaulio gyventojai.
Tačiau jau po kelerių metų ji gali tapti prieinama kur kas platesniam ratui žmonių. Britų kilmės verslininkas Richardas Bransonas keliones į kosmosą tikisi paversti pelninga paslauga. Jo įkurta bendrovė „Virgin Galactic“ šiuo metu atlieka daugkartinio erdvėlaivio „SpaceShipTwo“, galinčio gabenti šešis keleivius, bandymus.
Tokia galimybė kainuos 200 tūkst. JAV dolerių, vis skrydžio trukmė sieks 3,5 valandos, iš jų 6 minutes keleiviai galės atsisegti saugos diržus ir pasklandyti po lėktuvo saloną. Pirmieji skrydžiai erdvėlaiviu „SpaceShipTwo“ turėtų įvykti dar šiais metais. Teigiama, kad į skrydį šiuo erdvėlaiviu yra užsiregistravę jau 400 žmonių.
