Milijardą eurų kainavusi Europos „Herschel“ kosminė observatorija pateikė stulbinančių mūsų galaktikos vaizdų. Teleskopas specialiai suprogramuotas taip, kad skenuotų dangaus fragmentą. Jo padarytose nuotraukose ypač detaliai matyti tankių, iškraipytų šaltų dujų debesys, iš kurių formuojasi naujos žvaigždės. 
Milijardą eurų kainavusi Europos „Herschel“ kosminė observatorija pateikė stulbinančių mūsų galaktikos vaizdų.
Teleskopas specialiai suprogramuotas taip, kad skenuotų dangaus fragmentą. Jo padarytose nuotraukose ypač detaliai matyti tankių, iškraipytų šaltų dujų debesys, iš kurių formuojasi naujos žvaigždės.
Europos kosmoso agentūra didžiausią veidrodį turintį „Herschel“ orbitinį teleskopą paleido gegužę, rašo BBC.
 ESA ir SPIRE konsorciumo nuotr. |
|---|
Infraraudonųjų spindulių bangas fiksuojantis teleskopas, kaip tikimasi, pateiks astronomams žinių apie kai kuriuos fundamentalius Visatą formuojančius procesus.
„Herschel“ privalumas tas, kad jo jautrumas leidžia matyti tuos objektus, kurie nepastebimi naudojant kitus teleskopus, pavyzdžiui, „Hubble“.
Jo pagrindinė misija – pateikti duomenis, leisiančius mokslininkams geriau suprasti mechanizmus, kontroliuojančius ankstyvąsias žvaigždžių evoliucijos stadijas.
„Herschel“ teleskopas nuolat skenuoja dangaus teritoriją, kuri yra maždaug 16 kartų didesnė už iš Žemės matomą Mėnulį. Teleskopas tyrinėjo Pietų Kryžiaus žvaigždyno kryptimi esančią Paukščių Tako galaktikos dalį.
Skenavimui naudojami du iš trijų „Herschel“ įrenginių. Viena, Didžiojoje Britanijoje valdoma „Spire“ kamera fiksuoja ilgesnes šviesos bangas (250–500 mikronų ilgio, o tai beveik 0,5–1 tūkst. kartų ilgesnės bangos nei tos, kurias matome plika akimi). Kita kamera, iš Vokietijos valdoma „Pacs“ registruoja trumpesnes, 70–170 mikronų bangas.
Jų padarytose nuotraukose – chaotiškas dujų ir dulkių vaizdas bei įvairiose vystymosi stadijose esančios žvaigždės. Stebima medžiaga labai šalta, jos temperatūra maždaug 170 laipsnių žemiau nulio.
ESA ir PACS konsorciumo nuotr.
Mokslininkų teigimu, šios nuotraukos labai informatyvios. „Mūsų fiksuojamų ilgių bangos daug pasako apie fiziką. „Spire“ ypač gerai matoma šalta ir išsiplėtusi medžiaga, kuri gali reikšti ankstyvąsias žvaigždės formavimosi stadijas. „Pacs“ jautresnis tam, ką galima pavadinti šiltesne medžiaga, nors vis tiek kalbama apie labai žemas temperatūras. Ta medžiaga gali būti artimesnė regionams, kur žvaigždės jau susiformavę ir sušildytos jaunų žvaigždinių darinių“, – pasakojo Cardiffo universiteto profesorius Mattas Griffinas.
Naudodamas dvi kameras, „Herschel“ turėtų ištyrinėti dideles Paukščių Tako sritis.
Kol kas neveikia trečiasis teleskopo prietaisas, kuris turėtų nustatyti iš kokių elementų ir molekulių susidera dujų ir dulkių debesys, formuojantys žvaigždes. Jį tikimasi pataisyti netrukus.
