Pasak inžinierių, per artimiausius 10–20 metų priprasime prie miškų iš 100 tūkst. dirbtinių medžių. Pasak tyrėjų iš Mechaninės inžinerijos instituto (D. Britanija), kurie išanalizavo bei atrinko 3 svarbiausias geoinžinerijos technologijas, be geoinžinerijos kovoti su šylančiu klimato „bus neįmanoma“.
Pasak inžinierių, per artimiausius 10–20 metų priprasime prie miškų iš 100 tūkst. dirbtinių medžių.
Anot tyrėjų, iš Mechaninės inžinerijos instituto (IMechE, D. Britanija), kurie išanalizavo bei atrinko 3 svarbiausias geoinžinerijos technologijas, be geoinžinerijos kovoti su šylančiu klimato „bus neįmanoma“, praneša BBC.
Tyrėjo dr. Timo Foxo teigimu, į geoinžineriją nereikėtų žiūrėtų kaip į vienintelę priemonę, kuria galima kovoti su šylančiu klimatu. Pasak jo, turėtų būti taikomos „įvairios ir kombinuotos“ priemonės.
Dr. T. Foxo vadovaujama mokslininkų komanda apžvelgė šimtus skirtingų priemonių, kuriomis įmanoma spręsti šylančios planetos problemas. Tačiau tyrėjai išskyrė tik 3 labiausiai praktiškas ir lengviausiai įvykdomas geoinžinerijos technologijas.
Dirbtiniai medžiai būtų panašūs į jūrinius konteinerius
Dirbtiniai medžiai pasirinkti dėl to, jog jų kūrimas jau pasiekė prototipo stadiją.
T. Foxas BBC teigė, kad „dirbtinių medžių kūrimas jau pasiekė prototipo stadiją, o pati technologija, medžių sudedamosios dalys bei automatika yra labai pažangios“.
„Dirbtiniai medžiai gali per reliatyviai trumpą laiką būti pradėti gaminti masiškai“, – pridūrė jis.
Dirbtiniai medžiai specialaus filtro pagalba iš atmosferos pumpuotų anglies dvideginį, kuris vėliau būtų saugomas specialiose saugyklose. Mokslininkai pabrėžia, kad dirbtinių medžių projekte svarbi dalis turėtų būti skirta infrastruktūrai.
Anot T. Foxo, dirbtinis medis turėtų būti panašus į jūrinį krovinių konteinerį bei, lyginant su tikrais medžiais, anglies dvideginio iš atmosferos galėtų išsiurbti tūkstančius kartų daugiau.
Antra mokslininkų išskirta geoinžinerinė technologija yra vadinamieji „dumbliais paremti fotobioreaktoriai“ (ang. algae based photobioreactors), įtaisyti pastatuose.
Šie reaktoriai turėtų susiurbti anglies dvideginį, atsirandantį fotosintezės metu.
Mokslininkų išskirta trečioji technologija, atspindėdama saulės spindulius atgal į kosmosą, turėtų sumažinti saulės keliamą radiaciją. Pasak mokslininkų, paprasčiausias būdas tai padaryti – statyti specialius pastatų stogus.
Kaip praneša BBC, visas išskirtas technologijas būtina tobulinti bei į jas investuoti 10 mln. svarų sterlingų. Šios lėšos turėtų būti nukreiptos apskaičiuoti technologijų efektyvumą, riziką bei kaštus.
Daugelis pasaulinį atšilimą tyrinėjančių mokslininkų teigia, kad pasauliui liko apie keli dešimtmečiai, kol į atmosferą išmetamo anglies dioksido sukeliamos problemos taps nebesuvaldomos. Anot jų, geoinžinerija Žemės gyventojams galėtų suteikti papildomo laiko, tačiau būtina mažinti į atmosferą išmetamas dujų emisijas.
Mokslininkai išskiria dvi geoinžinerijos rūšis. „Pirmoji kategorija stengiasi atšaldyti planetos klimatą. Bėda ta, kad šios priemonės tik užmaskuoja problemą“, – aiškina Nemas Vaughanas iš Rytų Anglijos universiteto.
„Kitas geoinžinerijos tipas stengiasi mažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje“, – sako mokslininkas.
