„Kokių nemalonių padarinių sulaukėme robotui atkeliavus iš fantazijų pasaulio į realų! Ir taip yra todėl, kad tiksliai nusakyti, kas yra robotas, yra taip pat sunku, kaip, pavyzdžiui, tiksliai vienareikšmiškai apibrėžti žodį „aitvaras“ – A. Kobrinskis, iš knygos „Susipažinkime – robotai“, 1977 m. Paklausite manęs – kam cituoju 30-ies metų senumo knygos žodžius, kuriuose apie techniką niekas nieko nenutuokė?
„Kokių nemalonių padarinių sulaukėme robotui atkeliavus iš fantazijų pasaulio į realų! Ir taip yra todėl, kad tiksliai nusakyti, kas yra robotas, yra taip pat sunku, kaip, pavyzdžiui, tiksliai vienareikšmiškai apibrėžti žodį „aitvaras“ – A. Kobrinskis, iš knygos „Susipažinkime – robotai“, 1977 m.
„Kapitalizmo sąlygomis techninė pažanga – privatus firmų reikalas. Firmos gerovė, pats jos egzistavimas daug priklauso nuo to, ar ji sugebės nuslėpti nuo konkurentų, kokią techniką ketina sukurti ateity“ – I. Artobolevskis, iš knygos „Susipažinkime – robotai“, 1977 m.
Paklausite manęs – kam cituoju 30-ies metų senumo knygos žodžius, kuriuose apie techniką niekas nieko nenutuokė? Įdomu! O be to – vertinga!
Visai neseniai atsiverčiau prieš 32 metus parašytą ir į lietuvių kalbą išverstą knygelę „Susipažinkime – robotai“ (ru. molodaja gvardija). Atsiverčiau ir, nepaisant 222 puslapių bei smulkaus senovinio šrifto, knygą užverčiau ją jau perskaitęs. Suvalgiau iškart.
Ne kiek dėl lengvo, ne moksline kalba parašyto stiliaus, o labiau dėl pačio turinio. Knygelėje, kurios senovinį viršelį matote dešinėje, įdomiai apžvelgiama robotų istorija, pirmosios užuomazgos (pasirodo, jog pirmasis robotas skaičiuoja jau 3,5 tūkst. metų), raida iki atsiradimo bei, žinoma, pati sąvoka.
Šįsyk nusprendžiau pabūti kitokiu ir pabėgęs nuo greitos realybės sugrąžinti savo skaitytojus tris dešimtmečius atgal. Artimiausias keturias savaites Alfa.lt skaitytojas turės progą susipažinti su robotais iš arčiau: kodėl jie susikūrė, kada jie susikūrė ir apskritai – ar jau susikūrė?
Pasirodo, jog sąvoka „robotas“ buvo sukurta 1921-iais. Savo fantastinėje knygoje „Universalūs Rosumo robotai“ (ang. Rossum’s universal robots), Karelas Čapekas „robotus“ apibūdino kaip „dirbtinius žmones“, „žmonių kopijas“, „bejausmius žmones“ ir pan. Būtent jis ir buvo pirmasis žmogus pavartojęs šį terminą.
Anot Karelo, „robotas“ gali mąstyti, bet tą daro painiai ir netobulai, jie neturi jausmų, tačiau yra „patenkinti“ galėdami dirbti žmonėms. Greitai Karelo literatūrinis kūrinys išpopuliarėjo, kaip ir pats terminas. Staiga, kiekvienas save gerbiantis fantastas negalėjo neaprašyti savų robotų.
Ir tik gerokai vėliau robotais susidomėjo technikai, mokslininkai, inžinieriai. Žmonėms robotas egzistavo tik jų vaizduotėse ir niekam net į galvą nešovė tiksliai apibrėžti terminą „robotas“.
Galiausiai buvo nutarta sukviesti 156 garsiausius to meto technikos ekspertus ir pačių paklausti „kas yra robotas?“ Kiekvienas iš šių ekspertų „robotą“ apibūdino savaip. Vėliau kiekvienas iš 155 ekspertų gavo įvertinti kitų 155-ies ekspertų apibūdinimus ir nurodyti, kurie aprašymai labiausiai atitinka „roboto“ sąvoką.
Variantų buvo pateikta visokių: mėnuleigis, bioranka, pinigų bei ženklų tikrinimo sistema klastotėms atpažinti ir t. t. Tačiau nugalėjo toks aprašymas: „Judrios sistemos, gebančios „mokytis“ ir trumpiausiu keliu eiti į nurodytą tikslą, nesusidurdamos su aikštelėje laisvai išdėstytais kliuviniais“.
Toks apibrėžimas buvo priimtinas 120-iai iš 156-ių ekspertų. Ir, nors, tuo metu jau mokslininkai rimtai kūrė pirmuosius „robotus“, šie ir toliau sėkmingai (te)egzistavo žmonių vaizduotėje.
Apie tai, kokie ankstesni atradimai darė įtaką robotų atsiradimui, bei kodėl pirmieji robotai pagrįstai vadinami žmogaus metalinėmis rankomis – manipuliatoriais, skaitykite antroje straipsnio dalyje.
