D. Britanijos karališkoji aplinkos taršos komisija po dvejus metus trukusio tyrimo paragino sveikatos apsaugos ekspertus „nedelsiant“ imtis išsamiai tirti nanodalelių poveikį žmonių sveikatai, skelbia britų dienraštis „Daily Telegraph“. Įtakingos ekspertų organizacijos pareiškime perspėjama apie galimą toksiškų nanodalelių pavojų ir raginama atlikti išsamius tokią prielaidą paneigsiančius ar patvirtinsiančius tyrimus.
D. Britanijos mokslininkai ragina nedelsiant pradėti tirti į kasdienio vartojimo produktus kelią jau prasiskynusias nanomedžiagas: įtariama, kad kai kurios iš jų gali sukelti vėžį. Pasak specialistų, apie nanodalelių poveikį sveikatai beveik nieko nežinoma.
D. Britanijos karališkoji aplinkos taršos komisija po dvejus metus trukusio tyrimo paragino sveikatos apsaugos ekspertus „nedelsiant“ imtis išsamiai tirti nanodalelių poveikį žmonių sveikatai, skelbia britų dienraštis „Daily Telegraph“. Įtakingos ekspertų organizacijos pareiškime perspėjama apie galimą toksiškų nanodalelių pavojų ir raginama atlikti išsamius tokią prielaidą paneigsiančius ar patvirtinsiančius tyrimus.
Sparčiai plėtojantis nanotechnologijoms milijoninės smėlio smiltelės dalies dydžio nanodalelių yra beveik 600 visame pasaulyje gaminamų plataus vartojimo prekių, pradedant maisto papildais, baigiant kojinėmis ir kremu nuo saulės. Tačiau, pasak dienraščio, labai mažai žinoma apie tai, kokius efektus jos sukelia patekusios į žmogaus organizmą.
 „Gamma“ nuotr. |
|---|
Britų mokslininkų susirūpinimą kelia toksiškos nanodalelės, galinčios prasiskverbti pro apsauginius organizmo barjerus ir patekti į smegenis ar besilaukiančių moterų nešiojamus būsimus kūdikius. Kad pabrėžtų galimą pavojų, jie pasitelkė asbesto pavyzdį. Ši medžiaga taip pat anksčiau buvo laikoma pažangia, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji sukelia vėžį.
Ekspertų teigimu, kai kurios nanodalelės pasižymi į asbestą panašiomis savybėmis. Karališkosios aplinkos taršos komisijos pirmininkas profesorius Johnas Lawtonas perspėjo, kad nanotechnologijoms iškilo pavojus tapti „dar vienais genetiškai pakeistais augalais“, kai mokslo pasiekimai išsiveržia į priekį, pernelyg atitrūkdami nuo visuomenės supratimo ir pasitikėjimo.
„Dabar pati šių technologijų plėtros pradžia, ir šiame etape mes neturime jokių įrodymų, kad nanomedžiagos kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Tačiau ar mes sužinotume, jeigu būtų priešingai? Ne. Žalos įrodymų nėra, bet daugiausia dėl to, kad apie tai per mažai žinoma“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį mokslininkai pateikia kojinėse ir sportinėje aprangoje naudojamas sidabro nanodaleles, kurios sumažina prakaito kvapą naikindamos bakterijas. Skalbiant tokius drabužius jos gali patekti į aplinką, o apie pasekmes belieka tik spėlioti. Laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad drabužiuose naudojamų anglies nanovamzdelių savybės „ nelabai skiriasi“ nuo plaučių vėžį sukeliančio asbesto pluošto ypatumų.
Profesorius Johnas Lawtonas dienraščiui sakė nedėvėsiantis drabužių, kurių audiniuose naudojamos nanomedžiagos, bet vartosiantis apsauginį kremą nuo saulės, kurio sudėtyje taip pat yra nanodalelių. Mokslininko vadovaujama komisija pareiškė nepritarianti siūlymui uždrausti nanomedžiagas, nes nanotechnologijų nauda kuriant naujų savybių medžiagas esanti „milžiniška“.
Antai kremo nuo saulės sudėtyje esantis titano dioksidas labai efektyviai padeda apsisaugoti nuo odos vėžio, o anglies nanovamzdeliais vaistai galėtų labai tiksliai pasiekti piktybinio auglio ląsteles. Tačiau profesorius J. Lawtonas pabrėžė „plačių ir greitų“ tyrimų būtinybę, kad būtų galima įsitikinti, jog produktai, kuriuose naudojamos nanotechnologijos, yra saugūs, ir pirmiausia pradėti nuo tų, kurie kelia didžiausią susirūpinimą.
Napierio universiteto Edinburge toksikologijos profesorė Vicki Stone „Daily Telegraph“ sakė, kad laboratoriniais tyrimais nustatytas toksiškas nanodalelių poveikis. Pasak jos, dabar reikia atlikti tyrimus, kaip tai gali paveikti žmones.
Dienraštis primena, kad nanodalelių yra kojinėse, kremuose nuo saulės, rankšluosčiuose, aluje, tvarsčiuose, maisto pakuotėse, kompiuteriuose, maisto papilduose, skustuvų ašmenyse, teniso raketėse ir kitose plataus vartojimo prekėse.
