Internetas keičia ne tik mūsų gyvenimo būdą, bet ir smegenis. Neurologai teigia, jog įsitvirtinti naujajame pasaulyje daugiau galimybių turės technologijas išmanantys žmonės. Apie tai, kaip naujosios technologijos įtakoja „jaunų smegenų“ vystymąsi ir funkcionavimą, savo knygoje „iBrain: kaip išgyventi technologinį smegenų pasikeitimą“ rašo neurologas Garry Small, Kalifornijos universitete tyrinėjantis atminties ir senėjimo problemas. 
Internetas keičia ne tik mūsų gyvenimo būdą, bet ir smegenis. Neurologai teigia, jog įsitvirtinti naujajame pasaulyje daugiau galimybių turės technologijas išmanantys žmonės.
Apie tai, kaip naujosios technologijos įtakoja „jaunų smegenų“ vystymąsi ir funkcionavimą, savo knygoje „iBrain: kaip išgyventi technologinį smegenų pasikeitimą“ rašo neurologas Garry Small, Kalifornijos universitete tyrinėjantis atminties ir senėjimo problemas.
Mokslininkas aiškina, jog smegenys yra itin jautrios aplinkos pasikeitimams. Kai prieš kelis tūkstančius metų mūsų protėviai maisto ieškojimui ir apdirbimui pradėjo naudoti įrankius, smegenų evoliucija žengė reikšmingą žingsnį į priekį.
„Smegenų žievė padidėjo, mąstymas ir kalba taip pat labai patobulėjo. Iš esmės, evoliucija – tai prisitaikymas prie aplinkos, kuri nuolat keičiasi“, – sako mokslininkas.
Dabartinis technologinis progresas pakeitė smegenims įprastą informacinę aplinką: jaunas žmogus technologinėje aplinkoje vidutiniškai praleidžia apie devynias valandas per parą. Tai reiškia, jog jaunosios kartos išgyvenimo sėkmę lemia gebėjimas adaptuotis prie naujų technologijų.
„Kaip teigė Darvinas, kiekviena karta turi prisitaikyti prie naujų sąlygų. Išmanantys šiuolaikines technologijas įgis pranašumą: jie užsitikrins ekonominę sėkmę, todėl jų palikuonys taip pat turės geresnes gyvenimo sąlygas“, – sako G. Smallas.
„Evoliucija – tai progresas besikeičiančiame pasaulyje, o šiuo atveju mes matome, kokią įtaką jai daro technologijos“, – teigia mokslininkas.
Tai, jog smegenys jautriai reaguoja į pasikeitusią technologinę aplinką, įrodo G. Smallo ir jo kolegų atliktas eksperimentas. Tyrimas atskleidė, jog naršymas internete ieškant reikiamos informacijos, stimuliuoja smegenų centrus, susijusius su sprendimų priėmimu ir logika.
Tuo tarpu smegenų sritys, atsakingos už abstraktų mąstymą ir jausmus, lieka gana pasyvios. Taigi, nors gebėjimas apdoroti informaciją ir efektyviai priimti sprendimus tobulėja, bendravimo įgūdžiai prastėja, žmonės praranda gebėjimą suprasti emocijas ir kūno kalbą. Dar vienas kibernetinės kultūros trūkumas – atsiranda vis daugiau nuo interneto priklausomų žmonių, turinčių dėmesio deficito sindromą.
G. Smallas mano, jog evoliuciniu požiūriu, sėkmingiausi bus žmonės, kurie vystys ne tik technologinius, bet ir socialinius įgūdžius.
Neurologas taip pat išreiškė nuogąstavimą, jog nauji šiuolaikinių žmonių, kuriuos jis vadina „skaitmeniniais aborigenais“, sugebėjimai vienu metu atlikti keletą veiksmų gali turėti dar vieną negatyvų padarinį. Kibernetinėje erdvėje laiką leidžiantis jaunimas nuolat skanuoja vis naujas informacijos porcijas, o tokia informacijos gausa gali sukelti stresą ir netgi neuronų tinklo pakenkimus.
„Tačiau šią problemą galima lengvai išspręsti, – teigia neurobiologas. – Reikia riboti laiką, kurį praleidžiame technologijų pasaulyje, ir tiesiog pavakarieniauti su šeima, tokiu būdu atstatysime pusiausvyrą. Svarbu suprasti, kaip technologijos įtakoja mūsų gyvenimą ir smegenų veiklą, kad galėtume tai kontroliuoti.“
Šaltinis: „Rian.ru“.
