Magnetinį lauką aplink Žemę sukuria skystos geležies judėjimas išoriniame planetos branduolyje. Šis laukas sukuria „skydą“, apsaugantį Žemę nuo gyvybei pavojingos Saulės radiacijos. Ilgalaikiai pokyčiai magnetiniame lauke neįvyksta staiga – toks procesas gali trukti nuo kelių šimtmečių iki tūkstantmečių. Tačiau mažesni svyravimai gali užklupti mokslininkus netikėtai ir per kelis mėnesius palikti aplink Žemę skriejančius kosminius aparatus neapsaugotus. 
Svyravimai Žemės magnetiniame lauke gali kelti pavojų kosminių aparatų, skriejančių aplink Žemę, saugumui, praneša space.com.
Magnetinį lauką aplink Žemę sukuria skystos geležies judėjimas išoriniame planetos branduolyje. Šis laukas sukuria „skydą“, apsaugantį Žemę nuo gyvybei pavojingos Saulės radiacijos. Išorinė Žemės magnetinio lauko riba toliausiai nutolusi apie 58 tūkst. kilometrų atstumu nuo pačios planetos.
Ilgalaikiai pokyčiai magnetiniame lauke neįvyksta staiga – toks procesas gali trukti nuo kelių šimtmečių iki tūkstantmečių.
Tačiau mažesni svyravimai gali užklupti mokslininkus netikėtai ir per kelis mėnesius palikti aplink Žemę skriejančius kosminius aparatus neapsaugotus.
Naujas kompiuterinis modelis, kurį kuriant buvo naudojami paskutinių devynerių metų duomenys, parodė, kad staigūs skystos geležies judesiai planetos branduolyje gali sukelti ir staigius pokyčius Žemės magnetiniame lauke.
Tyrimo rezultatai spausdinami „Nature Geoscience“ žurnalo gegužės mėnesio numeryje.
„Didžiausius pokyčius užfiksavome Atlanto vandenyno pietuose, kur Žemės magnetinis laukas yra silpniausias“, – sakė geofizikas Maioras Mandea iš Vokietijos geomokslų tyrimų centro, įsikūrusio Potsdame.
Pietų Atlanto anomalija kaip silpniausia vieta Žemės magnetiniame „skyde“ mokslininkams jau buvo žinoma ir anksčiau.
M. Mandea, kartu su kitu geofiziku Nilsu Olsenu iš Kopenhagos universiteto, sukūrė kompiuterinį skysto Žemės branduolio modelį, kuris atitiko visus pastarųjų metų magnetinio lauko pokyčių stebėjimų duomenis, pateiktus „CHAMP“ ir „Orsted“ palydovų.
Staigesni ir didesni nei anksčiau manyta magnetinio lauko svyravimai virš pietinės Atlanto vandenyno dalies ateityje gali sukelti problemų dirbtiniams Žemės palydovams, nes paliks juos neapsaugotus nuo Saulės vėjo ir magnetinių audrų.
„Mūsų palydovams tai gali būti rimta problema. Saulės vėjo nešama radiacija ir magnetinės audros gali sugadinti elektronines palydovų sistemas ir mes prarasime ryšį su jais“, – perspėjo M. Mandea.
Per paskutinius 150 metų Žemės magnetinis laukas susilpnėjo apie 10 proc. Kai kurie mokslininkai mano, kad tai – artėjančio magnetinių planetos polių susikeitimo ženklas.
Paskutinį kartą polių pasikeitimas įvyko prieš maždaug 780 tūkst. metų. Žemės poliai keičiasi bent du kartus per milijoną metų ir su didžiausiais mokslininkams žinomais gyvybės išmirimo atvejais nesutampa.
Tiesa, magnetinių planetos polių susikeitimas galėtų sukelti didelių problemų technologinį išsivystymo lygį pasiekusioms civilizacijoms.
