JAV ir kitose Vakarų valstybėse išpuolių prevencijai skiriama itin daug dėmesio. Iki šiol pagrindinį darbą, siekiant nustatyti, ar įtariamasis yra potencialus nusikaltėlis, ar tiesiog eilinis keliautojas, atlikdavo oro uostų darbuotojai. Bufalo universiteto Jungtiniame biometrijos ir jutiklių centre jau anksčiau buvo pradėti moksliniai tyrimai biometrijos įtaisų srityje. 
Teroristus padės atpažinti kompiuterių sistemos
Lietuvoje dar neįprasta bijoti teroristų ir dažnai kalbėti apie juos, tačiau JAV ir kitose Vakarų valstybėse išpuolių prevencijai skiriama itin daug dėmesio. Iki šiol pagrindinį darbą, siekiant nustatyti, ar įtariamasis yra potencialus nusikaltėlis, ar tiesiog eilinis keliautojas, atlikdavo oro uostų darbuotojai. Bufalo universiteto (JAV) Jungtiniame biometrijos ir jutiklių centre (CUBS – Center for Unified Biometrics and Sensors) jau anksčiau buvo pradėti moksliniai tyrimai biometrijos įtaisų srityje.
Šiame centre kelerius pastaruosius metus nagrinėjami įvairūs įtaisai ir technologijos trijose biometrijos srityse: fizinės (pirštų atspaudai, rankų forma, akies rainelė ir tinklainė, kraujagyslių raštas), elgesio (parašai, balso savybės ir eisena) bei cheminės (DNR ir kūno kvapai).
Remiantis šia patirtimi, siekiama sukurti automatizuotą sistemą, kuri atpažintų veidus, balsus, kūnus bei kitas biometrines žmonių savybes, jas palygintų su moksliškai pagrįstais rodikliais ir pateiktų objektyvų skaitmeninį įvertį. Šis parodytų, kokia tikimybė, kad tam tikras asmuo gali ketinti imtis nusikalstamų veiksmų.
Kitaip sakant, bandoma pasiekti beveik neįmanomų rezultatų: pagauti nusikaltėlį, kol šis dar nieko nėra padaręs. Įdomu, ar teisėsaugos institucijos bandytų įrodyti įtariamojo kaltę? Geriausiu atveju žmogus turbūt negautų teisės atvykti į šalį.
Kaip kompiuteriai pažintų teroristus? Pirmiausia būtų tiesiogiai analizuojama ilgesnio pokalbio vaizdo medžiaga: kaip žmogus elgiasi, kalba ir pan. Daug dėmesio būtų skiriama žinomiems, moksliškai pagrįstiems elgsenos modeliams, kurie išduoda nerimą, įtampą, melą. Sistema būtų naudinga ir įprastų procedūrų metu (bagažo tikrinimo punktuose ir pan.). Tačiau didžiausias privalumas – sistemos gebėjimas mokytis. Žmonių elgesys yra unikalus ir negalima aklai taikyti to paties vertinimo visiems iš eilės. Dėl to kuriami algoritmai leis 15–20 min. pokalbio metu prisiderinti prie konkretaus žmogaus elgesio ir veikti tiksliau, mat seniai žinoma, jog kiekvienas meluoja vis kitaip.
Tyrėjai teigia nesitikintys sukurti neklystančios programos, nes tai kol kas dar per sudėtinga. Tiesiog viliamasi, kad nenuilstantys kompiuteriai objektyviau vertins tiriamuosius ir apsaugos darbuotojams padės atkreipti dėmesį į potencialiai pavojingus asmenis. Pavargę ar išsiblaškę žmonės daro daugiau klaidų, o kompiuteriai veikia nuolat, kol sugenda. Be to, žmonių jutimo organai nėra taip išlavinti, kad galėtų patikimai skirti įvairias emocijas ar melą nuo tiesos. Taigi mokslininkų pasirinkta kryptis yra perspektyvi ir prasminga.
Daugiau informacijos – Bufalo universiteto svetainėje.
„Iris On the Move“: rainelės patikrinimas per tris sekundes
Oro uostuose ir kitose dažnai žmonių lankomose vietose bendrovė „Sarnoff Corporation“ siūlo įrengti akies rainelės skaitytuvus, pro kuriuos galima tiesiog praeiti. „Iris On the Move“ įrengiamas praėjimo punktuose, o žmonės prie jo neprivalo sustoti. Skaitytuvas atpažįsta iki 20 asmenų per minutę, o to pakanka, kad žmonių srautas galėtų judėti nenutrūkstamai (stadionuose, oro uostuose, bankuose, elektrinėse). Akies rainelė – vienas tiksliausių identifikavimo būdų, užtikrinančių beveik 100 proc. tikslumą. Analogiškus skaitytuvus kuria ir „Panasonic“.
Tačiau net rainelės skaitytuvus yra pavykę apgauti pasitelkus didelės raiškos akies rainelės atspaudus: „vagims“ pakako tik pažiūrėti į vaizdo kamerą pro vyzdžio vietoje padarytą skylę ir „neįveikiamos“ sistemos paklusdavo. Tiesa, viešose vietose tokie triukai nepavyktų. Tačiau nereikėtų atmesti ir galimybės pagaminti specialius kontaktinius lęšius, dengiančius rainelę, bet praleidžiančius šviesą pro vyzdį.
Durų rankena – vietoj spynos
Kompanija „Hitachi“ anksčiau siūlė venų rašto skaitytuvus įrengti tiesiog rankenose – durų, automobilių ar seifų. Įsivaizduokite, kaip paprasta: pakanka savininkui paliesti rankeną ir automobilis atsirakina akimirksniu! Kitaip nei kiti venų rašto skaitytuvai, „Hitachi“ modelis apšviečia viršutinę pirštų pusę, nes vidinės venos lenkiant pirštus deformuojasi ir sunku gauti tikslų atvaizdą. Rankena taip pat atlieka ir papildomą funkciją: užtikrina, kad vartotojo pirštai visada būtų toje pačioje vietoje. Tai didina tikslumą. Be to, sulenktų pirštų viršuje esančios venos išsitempia ir tampa geriau matomos infraraudonojo spektro šviesoje.
Vėliau bendrovė šiuos skaitytuvus įrengė ant automobilio vairo. Atpažinęs žmogų, kompiuteris gali atitinkamai sureguliuoti vairo, sėdynių padėtį, nustatyti kitus įtaisus (veidrodėlius, oro kondicionierių – beveik viską, kas yra tam pritaikyta). Tai kartu ir gera apsauga nuo vagystės. Kadangi skaitytuvas geba išsaugoti kelių asmenų duomenis, visa šeima gali patogiai naudotis vienu automobiliu.
